EKSPONATŲ ISTORIJOS – LIETUVIŠKAS ILGASIS

2026-09-21

Pinigų atsiradimas Lietuvoje

Senovės lietuvių pažintis su pinigais prasidėjo nuo senovės Graikijos ir Romos monetų. Daug amžių praėjo, kuomet pradėti gaminti savi pinigai. Jie, kaip universalus mainų matas, Lietuvoje atsirado siekiant supaprastinti prekybą. Pinigų sistema Lietuvos teritorijoje susiformavo XIII–XIV a. pirmojoje pusėje. LDK laikais prekių mainuose dažniausiai buvo atsiskaitoma sidabro lydiniais ir kitų kraštų monetomis.

Lietuviškas ilgasis

Kai ėmė stiprėti mūsų krašto ūkis ir pradėjo augti pinigų paklausa, atsirado sidabro lydinių. Lietuvoje kitų šalių monetas dažniausiai sulydydavo į sidabro lydinius. Iš jų atsirado pirmieji lietuvių pinigai – lietuviški ilgieji – pusapvaliai sidabriniai sunormintos masės strypeliai, su įkartomis arba be jų, skirti piniginiams atsiskaitymams. Jie buvo paplitę visame baltų genčių gyvenamajame regione nuo XIII a. iki XIV a. pirmosios pusės.

Ankstyvieji ilgieji buvo be įkartų, vėlesnieji – su 1–18 įkartų. Manoma, jos darytos nuo XIVa. pradžios, atsiradus smulkių lydinių poreikiui – atsiskaitant pritrūkus smulkesnio piniginio vieneto buvo atkertama lydinio dalis. Dar smulkesniems atsiskaitymams nedidelis lydinio fragmentas buvo perkertamas skersai. Taip pat manoma, kad kai kurios įkartos lydinyje buvo skirtos sidabro kokybei nustatyti.

Vėliau pradėti lieti didesni, trikampio skersinio pjūvio lydiniai, literatūroje vadinami trišoniais. Trišoniai sidabro lydiniai apyvartoje galėjo būti nuo XIV a. antrosios pusės iki XV a. pabaigos. Nuo XIV a. pabaigos pradedamos kaldinti monetos, kurios ilgainiui visiškai iš apyvartos išstūmė lydinius.

Įdomybės

* Lietuviškųjų ilgųjų lazdelės formą, matyt, lėmė jos gamybos paprastumas ir patogumas vartotojui. Paprasčiausias būdas nulieti lazdelės formos liejinį buvo padaryti griovelį žemėje (molyje ar smėlyje) ir tam tikro tūrio samteliu supilti į jį reikiamą kiekį išlydyto sidabro.

* Lietuviški ilgieji buvo 74–135 g (vidutiniškai apie 105 g) masės, 10–16 cm (dažniausiai apie 13 cm) ilgio.

* Lietuviški ilgieji buvo itin stambūs pinigai. Už vieną tokį lydinį buvo galima įsigyti iki 15 avių, vieną karvę arba už pusantro lydinio – žirgą. Todėl apyvartoje jie dažnai buvo smulkinami – dalijami į mažesnes dalis, dažniausiai perkertant pinigą pusiau.

* Manyta, kad lietuviškuose ilguosiuose būna 85–95% sidabro. Tačiau juvelyrikos amatą išmanantis žmogus galėjo pasigaminti įvairiausių cheminių sudėčių „lietuviškų ilgųjų“. Atlikti tyrimai rodo, kad ir lietuviški ilgieji pinigai buvo padirbinėjami. Kai kuriuose ištirtuose lydiniuose sidabro būta nuo 39,06 iki 78,72%. Pasitaikė ir tokių, kuriuose sidabro apskritai nerasta.

* Dažnai ilgasis klaidingai vadinamas kapa, muštiniu, rubliu.