EKSPONATŲ ISTORIJOS - PRANAS SLIŽYS (1915– 2004)

Sukanka 110 metų, kai Traupyje (Anykščių r.) 1915 m. gruodžio 16 d. gimė vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius, doc. Pranas Sližys.

P. Sližys gimė vargonininko Petro ir Karolinos, garsios to krašto giesmininkės ir dainininkės, Sližių šeimoje. Šeimoje augo net 7 vaikai. Praną nuo vaikystės visą gyvenimą lydėjo muzika. Kadangi šeima gyveno vargingai, pelnyti duoną ir siekti išsimokslinimo teko savarankiškai. Sulaukęs 18-os jis jau vargonininkavo Leliūnuose (Utenos r.). Nors buvo jaunas, bet sugebėjo suburti net 60 žmonių chorą. Leliūnuose Pranas Sližys sutiko ir savo gyvenimo moterį – pradinių klasių mokytoją Anelę Ardzijauskaitę, su kuria susituokė 1935 m. liepos 2 d. Leliūnų bažnyčioje. Vargonininkaudamas Leliūnuose P. Sližys stengėsi derinti darbą su studijomis.

1934 m. Kaune lankė K. Kavecko vargonininkų ir chorvedžių kursus. 1937–1941 m. vargonuoti ir kompozicijos teorijos mokėsi Kauno konservatorijoje. 1939–1945 m. mokytojavo Ukmergės mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, vadovavo moksleivių chorams, vargonininkavo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1946–1947 m. Vilniaus Arkikatedros bazilikos vargonininkas, 1946–1949 m. ir 1989–1992 m. choro vadovas. 1948 m. baigė Vilniaus konservatoriją, tais pačiais metais Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje įsteigė chorą, 1948–1975 m. vadovavo Vilniaus universiteto studentų chorui, koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje. 1966–1975 m. Vilniaus universiteto Estetinio lavinimo katedros vedėjas; docentas (1971). 1961–1965 m. „Elektronikos“ vyrų choro vadovas. 1977–1983 m. vadovavo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios chorui, vargonininkavo. Lietuvos dainų švenčių (1960 m., 1965 m., 1970 m.) ir „Gaudeamus“ (1956 m., 1958 m., 1967 m., 1968 m.) vyriausiasis dirigentas.

Sukūrė giesmių, mišių, choro dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Išleistos P. Sližio kūrinių rinktinės „Mišios, giesmės, dainos“ (1995 m.), „Tave, Dieve, garbinam“ (2000 m.).

​1995 m. apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžius.

Mirė 2004 m. vasario 15 d. Vilniuje.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma Prano Sližio partitūra „Laiškai Šv. Kazimierui“. XX a. 8 deš. UkKM 25491 R-8128

P. Sližio rankraštinę partitūrą sudaro 10 muzikinių kūrinių. Žodžių autorė Marija Katiliūtė – Lacrima (1930–2016) – viena ryškiausių Lietuvos religinės poezijos kūrėjų. Muzikos autorius Pranas Sližys (1915–2004) – lietuvių vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Daugiau skaitykite:

* https://www.vle.lt/straipsnis/pranas-slizys-1/

* https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Sli%C5%BEys

* https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=511

* https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/pranas-slizys/

* https://paneveziokrastas.pavb.lt/personalija/slizys-pranas/

* https://www.svencioniukrastas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9044:pranas-sliys-mogus-krs-dievo-garbei-ir-lietuvai&catid=1066:2022-m-gegus-14-d&Itemid=59

PRANAS SLIŽYS (1915– 2004)

pagal ukmuziejus

Akimirka tarpukario Ukmergėje: kokiu greičiu galime riedėti miesto gatvėmis?

Šiandien automobilių gausa gatvėse jau nieko nebestebina, tačiau prieš mažiau nei šimtą metų kiekvienas mažesniame mieste sutiktas „autovežimas“ dare įspūdį ir žadino susidomėjimą. Tarpukariu automobilių skaičius palaipsniui augo ir Ukmergėje, kartu daugėjo ir nedidelių pavežėti tolimesniais atstumais galėjusių autobusų. Nors akivaizdu, kad tokių transportų priemonių eismas mieste per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį netapo labai intensyvus, modernėjimą liudiję pokyčiai buvo išties ryškūs. Todėl šiandien kviečiame trumpam pasivažinėti tarpukario Ukmergės gatvėmis, sužinoti, kaip buvo sudaromi automobilių numeriai ir kokiu greičiu galėjo riedėti modernūs, arklių traukiamus vežimus keitę „autovežimai“.
Visą straipsnį skaitykite https://substack.com/inbox/post/180898305
Nuotraukoje - automobiliai Ukmergės apskrities savivaldybės kieme Kauno gatvėje, apie 1939 m. Ukmergės kraštotyros muziejus, UkKM F 3508.

pagal ukmuziejus

„Laikrodžiai - kasdienybės atspindžiai“

Kviečiame į Ukmergės kraštotyros muziejaus parodos „Laikrodžiai - kasdienybės atspindžiai“ atidarymą gruodžio 17 d. 16 val. Parodoje eksponuojamos muziejinės vertybės iš Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Laikrodžių muziejaus kilnojamoji paroda „Muziejus ant ratų".

„Laikas visuomet buvo vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo matų. Jau senovėje žmonės ieškojo būdų jį pamatuoti: saulės ir vandens laikrodžiai padėdavo orientuotis dienos ritme. Vėliau, XIV a., Europoje pasirodė svarsčiais varomi mechaniniai laikrodžiai - dažniausiai bokštuose ir bažnyčiose - rodydami valandas miestelių gyventojams, žadino naują suvokimą apie kasdienį gyvenimą ir jo tvarką.“

Parodos atidarymo metu muzikinius kūrinius atliks Ukmergės meno mokyklos mokiniai.

 

Laukiame atvykstant!

 

 

pagal ukmuziejus

Ukmergės miesto planavimas: tarp carinio palikimo ir naujų vizijų (3 dalis).

Pristatome trečiąją ir paskutinę pasakojimo apie tarpukariu vykusį Ukmergės miesto planavimą dalį. Anuomet Europoje vis dažniau kalbant apie urbanistinio funkcinio zonavimo principų taikymą, šios tendencijos bent iš dalies atsispindėjo ir Lietuvoje. Todėl šiandien kviečiame sužinoti, kuriose Ukmergės gatvėse tarpukariu buvo draudžiama medinė statyba, kaip į griežtą reglamentavimą reagavo miestiečiai ir ar tuometei miesto valdžiai pavyko įmones, kurios „kelia triukšmą, trukdo ramumą, dvokiančiais dūmais ar savo gamybos išmatomis teršia orą” išstumti iš „svarbesniųjų miesto rajonų“.
Kviečiame prenumeruoti muziejaus „Substack“ paskyrą ir nepraleisti kelionių į praeitį!
Visą straipsnį skaitykite https://substack.com/inbox/post/180624358?
Nuotraukoje – Kauno gatvė Ukmergėje XX a. 4 deš. Ukmergės kraštotyros muziejus, UkKM F 2503.

pagal ukmuziejus

Muziejus ieško muziejininko specialisto (-ės)

Ukmergės kraštotyros muziejus – tai gyvas Ukmergės krašto atminties, kultūros ir paveldo centras.

Ieškome atsakingo ir kruopštaus muziejininko (-ės), kuris (-i) prisijungs prie mūsų komandos ir aktyviai prisidės prie kultūros paveldo tyrimų, muziejinių vertybių kaupimo bei eksponavimo darbų.

 

Darbo pobūdis

  • Muziejinių vertybių rinkinių valdymas, darbas su LIMIS sistema
  • Mokslinių tyrimų atlikimas archyvuose ir ekspedicijose
  • Naujų ekspozicijų rengimas bei esamų priežiūra
  • Edukacinių užsiėmimų rengimas
  • Parodų ir renginių organizavimas
  • Projektų finansavimo paraiškų rengimas ir įgyvendinimas

Tikimės, kad Jūs

  • Išsilavinimas: Turite aukštąjį koleginį arba universitetinį (bakalauro ar jam prilyginamą) išsilavinimą.

  • Kalbos įgūdžiai:

    • Puikiai mokate lietuvių kalbą (raštu ir žodžiu, gebate sklandžiai dėstyti mintis ir rengti dokumentus).

    • Mokate anglų kalbą ne žemesniu kaip B1 lygiu. Papildomų kalbų mokėjimas – privalumas.

  • Asmeninės savybės: Esate atsakingas (-a), kruopštus (-i), darbštus (-i), pasižymite kūrybiškumu, atvirumu naujovėms bei turite puikius bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius.

  • Organizaciniai gebėjimai: Gebate efektyviai planuoti ir organizuoti savo darbą ir rinktis darbo metodus.

Mes Jums siūlome

  • Prasmingą, atsakingą ir kūrybišką darbą muziejuje Antano Smetonos dvare
  • Lankstų darbo grafiką ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu (dalį darbo laiko)
  • Nuolatinę profesinių ir asmeninių kompetencijų tobulinimo galimybę
  • Aktyvų kultūrinį ir socialinį gyvenimą dalyvaujant muziejaus veiklose
  • Siūlomas mėnesinis darbo užmokestis nuo 1500 Eur (neatskaičius mokesčių)

Jeigu susidomėjote, siųskite savo gyvenimo aprašymą  adresu info@ukmergesmuziejus.lt iki 2026-01-05
Jeigu turite klausimų susisiekite: +370 684 14460
Daugiau apie mus: https://ukmergesmuziejus.lt/veikla/
Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus

Muziejininko pareigybės PDF

 

pagal ukmuziejus

EKSPONATŲ ISTORIJOS – BALELIŲ PALIVARKAS

EKSPONATŲ ISTORIJOS – BALELIŲ PALIVARKAS

Viškonių kaime (Taujėnų sen.) esančią Balelių palivarko sodybą sudaro rūmų pastatas ir svirnas.

Istoriniuose šaltiniuose Baleliai pirmą kartą paminėti 1378 m. – Hermano Vartbergės (Hermani de Wartberge) Livonijos kronikoje, kurioje pateikiamas pasakojimas apie XIV a. vykusius Livonijos kariuomenės žygius į Lietuvą.

Deltuvos dvaro inventoriuje nurodyta, jog 1610 m. Baleliai turėjo 10 kiemų ir 11,5 apsėto valako. Balelių dvaras XVI a. pab.–XVII a. pr. priklausė Upytės pavietui.

Apie Balelių dvaro istoriją išlikę labai mažai informacijos. XIX a. pab.–XX a. jis priklausė gydytojui Ramanauskui, o ankstesni ar vėlesni dvaro savininkai nėra žinomi.

Pasakojama, kad Ramanauskas savo rūmuose laikė daug vaistų bei knygų. Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro savininkai buvo išvykę į Kijevą (Ukraina), o dvaro pastatuose apsigyveno vokiečių kariai. Kartu su jais keliavęs gydytojas pasiėmė visas dvare buvusias knygas, o vaistus liepė išpilti. Suvertė visus į duobę ir užkasė, kad niekas neapsinuodytų.

Ramanauskas turėjo lenkų kilmės žmoną, todėl jie dažnai išvykdavo į Lenkijoje turimus dvarus. Dėl to Baleliuose jie būdavo gana retai. Sakoma, kad atėjus darbymečiui Ramanauskai samdydavo žmones iš aplinkinių kaimų, o už pagalbą atsilygindavo maistu ir pinigais.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Ramanauskai iš dvaro pasitraukė.

1918 m. rūmuose įkurta Balelių pradinė mokykla, kuri veikė penkerius metus. Vėliau mokykla persikėlė į naują pastatą Varnėnų k.

XIX a. I p. ant aukštų akmens mūro pamatų pastatyti tinkuoto mūro dvaro rūmai yra dviejų aukštų su mansarda. Antrasis aukštas yra raudonų plytų mūro, tinkuotas. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Prie rūmų įrengtas medinis priestatas su laiptais į antrą aukštą. Statinys ne kartą remontuotas, jau praradęs autentišką vaizdą, apsuptas kolūkinių laikų pastatų griuvėsių. Sovietmečiu pastatai priklausė kolūkiui, vėliau – tarybiniam ūkiui, Lietuvai atgavus nepriklausomybę – privatizuoti. Šiuo metu sodyba baigia sunykti. Sodybos teritorijos plotas užima 2 ha.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma fotografija su Balelių palivarko rūmų vaizdu. Fotogr. Romualdas Klivis. 1993 m. UkKM, Pf-3013

 

Balelių palivarkas. Fotogr. Vijolė Ivanauskienė. 2025 m.

pagal ukmuziejus