EKSPONATŲ ISTORIJOS – paskutinis meteoritas Lietuvoje (nuolauža, rasta Žemaitkiemio sen.)
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma meteorito nuolauža, rasta Klepšių k., Žemaitkiemio sen., Ukmergės r. Dydis 5,5x7 cm.
UkKM 16714 G-93
Žemaitkiemio meteoritas – paskutinis Lietuvoje
1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., tarp dviejų netoli Žemaitkiemio miestelio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių, pastebėtas gan retas reiškinys – iš dangaus pasipylė meteoritų lietus. To meto spauda rašė, jog atėjo pasaulio pabaiga. Tačiau netrukus viskas tapo kur kas aiškiau ir šis neįprastas reiškinys pavadintas Žemaitkiemio meteoritu.
Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai:
Juodžių – kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio r.;
Akmenės – oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d.;
Andrioniškio – žemę pasiekęs 1929 m. vasario 9 d. Anykščių r.;
Žemaitkiemio meteoritas, kuris yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis.
Vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų šalyje neužfiksuota.
Praėjus vos kelioms dienoms po meteorito nukritimo gamtos mokslų daktaras, fizikas, geologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mykolas Kaveckis (1889–1969) organizavo paieškų ekspediciją.
Žemaitkiemio meteorito dalys buvo rastos labai greitai, kadangi jų paiešką lengvino žemės paviršių nuklojusi plona sniego danga. Iš viso tuomet pievose ir laukuose, sodybų teritorijose bei Kliepšių ežero pakrantėje rasta 20 meteorito gabalų, kurių didžiausias svėrė 7,3 kg, o bendra radinių masė siekė virš 42 kg, išsibarsčiusių beveik apskritos formos plote, kurio skersmuo – maždaug 2,5 km. Keli gabalai pramušė ledą ir atsidūrė ežero dugne. Mokslininko manymu, pilnas Žemaitkiemio meteorito svoris turėtų būti virš 50 kg.
Išsamūs M. Kaveckio atlikti tyrimai parodė, jog Žemaitkiemio meteoritas akmeninis – apytiksliai 83,5 procento šio kosminio kūno sudaro silikatinės kilmės medžiaga, o 16,5 procento – metalų priemaišos. Taip pat mokslininkas darė prielaidą, jog meteoritų amžius atitinka Žemės amžių.
Šiuo metu Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai yra saugomi Gamtos istorijos muziejuje Londone, Rusijos MA Vernadskio institute, Čekijos nacionaliniame muziejuje Prahoje, Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto Mineralų muziejuje, Vilniaus universiteto Geologijos muziejaus Geologijos ir mineralogijos katedros meteoritų kolekcijoje bei Ukmergės kraštotyros muziejuje.
ĮDOMYBĖS
* M. Kaveckio ataskaitoje paminėta, jog liudininkų pasakojimais vasario 2-osios vakarą, apie 20 val. 30 min., rytinė horizonto dalis staiga nušvito, gyventojai išgirdo ūžimą, šnypštimą, perkūniją primenantį dundėjimą, įvairaus garsumo trenksmus bei sprogimus. Reiškinys truko vos kelias dešimtis sekundžių, po to viskas nurimo.
* Žemaitkiemio meteoritas priklauso paprastiesiems, L6 klasės akmeniniams chondritams (chondritas (gr. chondros) – kruopelė, grūdelis; apie 85% akmeninių meteoritų yra chondritai). Meteoritas sudarytas iš olivino chondrulių ir labai smulkios pagrindinės masės, kurioje yra olivino1 ir pirokseno2 kristalų bei jų nuolaužų.
* Olivinas ir piroksenas yra pagrindiniai mineralai sudarantys viršutinę Žemės mantijos dalį.
1. Olivinas (lot. oliva − alyvmedis) – magminės kilmės, vienas iš svarbiausių intruzinių bazinių (olivino gabrų ir bazaltų) ir ultrabazinių (dunitų, peridotitų) uolienų mineralų, t. p. dažnai randamas akmeniniuose meteorituose. Spalva nuo gelsvai žalios iki žalsvai juodos, būna bespalvių ir skaidrių. Naudojamas ugniai atsparioms medžiagoms gaminti. Lietuvoje olivino yra kristalinio pamato uolienose.
2. Piroksenų pavadinimas kilo nuo graikiškų žodžių „ugnis“ ir „keistas“, reiškiančius keistus kristalus, įsiterpusius vulkaninėje lavoje. Piroksenai svarbi uolienas formuojančių silikatinių mineralų grupė, randama magminėse ir metamorfinėse uolienose.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.gzeme.lt/2021/01/19/zemaitkiemio-meteoritas-paskutinis-lietuvoje/
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemaitkiemio_meteoritas
https://www.vle.lt/straipsnis/olivinas/
https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Chondritas
Virtuali paroda „Spalvotoji Ukmergės istorija“
Virtualiojoje parodoje atskleidžiama spalvingoji Ukmergės istorija. Parodoje išvysite Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas istorines krašto fotografijas, kurios skaitmeninių technologijų pagalba buvo nuspalvintos. Tokiu būdu, pristatant senuosius Ukmergės krašto vaizdinius, demonstruojama, koks galėjęs būti vietovių koloritas praeityje.
1. Ukmergės panorama iš gaisrinės bokšto
1929 metai
2. Skveras miesto centre
1949 metai
Šis skveras buvo sukurtas 1949 metais, po 1944-aisiais vykusio bombardavimo, kuomet buvo sugriauti pastatai Vilniaus ir Pilies gatvių kvartale bei Kęstučio aikštėje. Fotografijoje matoma skvero dalis buvo išsidėsčiusi prieš dabartinį Ukmergės kraštotyros muziejaus pastatą.
3. Ukmergės lenkų gimnazija
Tarpukaris
Šį pastatą 1913 metais pastatė verslininkai Kazimieras ir Teofilė Deveikiai. Pastatas ukmergiškių buvo pramintas „Meškų namu", kadangi jo fasadą puošia dvi horeljefinės lokių skulptūros.
Šis namas įžymus tuo, kad statybos metais, dar prie caro valdžios, pirmą kartą atgimstančios Lietuvos valstybės istorijoje, pastato fasadas buvo papuoštas Vyčiu. Prieškario spauda rašė, jog „nepaprasta tai, kad tas Vytis buvo ten ir caro laikais. Nežiūrint visų nesmagumų ir rusų valdžios spaudimo namo savininkas Vyčio nepanaikino ir išlaikė jį viešoj vietoj iki Lietuvos nepriklausomybės atgimimo“.
1920-1931 metais šiame pastate veikė Ukmergės lenkų gimnazija. Būtent šiuo laikotarpiu buvo atlikta šios savaitės eksponate matoma fotografija. Galima pastebėti, kad tuo metu pastatą puošė ne tik meškos, bet ir knygnešio skulptūra.
4. Medinis tiltas per Šventąją
1922 metai
5. Gelžbetoninis tiltas per Šventąją
XX a. 3-4 deš.
6. Šventosios pakrantė
1939 metai
Kitame krante matoma Ukmergės Švč. Dievo Motinos Globėjos (Pokrovo) sentikių cerkvė, kuri yra išlikusi iki šių dienų. Maldos namai buvo pastatyti 1873 metais tikinčiųjų bendruomenės lėšomis.
7. Vaitkuškio dvaras
1931 metai
Vaitkuškio dvaras pradėtas formuoti XVI amžiuje, kuomet Vaitkuškio apylinkės dar vadinosi Antakalniu. Vėliau dvaras priklausė įvairių giminių atstovams: Kšemencui, Mednikiui, Volkui, Okuškai. XVII a. I p. dvaras atiteko Skorulskių giminei. 1764 m. jau egzistuojantį dvarą įsigijo Mykolas Kosakovskis , kuris tarp rūmų ir oficinos pastatė trečiąją ansamblio dalį – didelę rotondą ir dvi prie jos prigludusias kvadratines sales. Tačiau dvaras ir jo apylinkės suklestėjo valdant Stanislovui Feliksui Kosakovskiui. Būtent jis, susižavėjęs Miramare rūmais prie Triesto, nusprendė perstatyti dvarą ir suteikė jam neogotikinę išvaizdą. Pats asmeniškai intensyviai dirbo prie projekto, padedamas architekto Bonifaco Pavlovskio. 1862 m. dvaro rūmai buvo baigti – atsirado daugiašoniai bokšteliai, smailiaarkiai langai, balkonas, vėliau buvo pristatyta veranda. Dvaro istorija – spalvinga, kupina ir mistiškų pasakojimų. Jonas Eustachijus Kosakovskis, kuris perėmė dvarą nuo 1905 metų, atsiminimuose apie Vaitkuškio dvarą rašė: „Kai kuriuose pirmojo aukšto svečių kambariuose bei keliuose antrojo aukšto kambariuose, dažniausiai ankstyvą rytą, kai tik pradėdavo švisti, kambaryje, nepaisydama uždarytų durų, pasirodydavo labai aštrių veido bruožų senutė atsikišusia pasmakre, su pakaklėje parištu kyku, kuri triūsdavo kambaryje, atlikdama aibę niekam nereikalingų veiksmų. Žiūrinėdavo už spintos, imdavo ką nors į rankas ir dėdavo atgal, šlamėdavo senamadiška suknele, niekada nepažvelgdama į kambaryje esantį asmenį ir niekaip nereaguodama į kreipimąsi, neatsiliepdama. Po kurio laiko išnykdavo taip pat, kaip ir ateidavo. Tos senutės pasirodymas kai kuriuose kambariuose tapo pastoviu reiškiniu, niekados nesukėlęs siaubo ją mačiusiems asmenims, ypač svečiams, nieko apie tai nežinantiems ir manantiems, jog tai kokia nors anksti besitvarkanti tarnaitė. Įdomu tai, kad kiekvienas naujai atvykęs, neperspėtas apie šio vaiduoklio pasirodymo galimybę, ryte pusryčiaujant būtinai pasakodavo apie tos senutės pasirodymą ir visada jos išvaizdą bei drabužius apibūdindavo nekintamai vienodai. Tai tęsėsi ne vienus metus ir pasikartodavo beveik su kiekvienu atvykėliu, jei jis nakvodavo viename iš kambarių, kuriuose senutė vaidendavosi.“
1923 m. rūmus perėmė valstybė, o 1933 m. grąžino J. E. Kosakovskiui. 1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Antrojo pasaulinio karo metais rūmai smarkiai nukentėjo, vėliau buvo apleisti ir 1963 m. nugriauti. Šiuo metu išlikęs rūmų bokštas ir oranžerijos griuvėsiai.
8. Šventosios pakrantė
XX a. 9 deš.
Fotografijos atskleidžia, kaip Šventosios pakrantė atrodė praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje. Matomas buvęs avalynės fabrikas bei apžvalgos ratas, kurį vis dar pamena ir kai kurie ukmergiškiai!
Liepos 23-ąją - tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė
Šiais metais šventė bus skirta Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos 50-mečiui paminėti. Renginys įvyks monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke. Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę organizuodavo pats monsinjoras Alfonsas Svarinskas, šiemet ji įvyks jau 20-ąjį kartą. Šventės metu Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pirmąjį kartą pristatys autobiografinę knygą „Prieš visus vėjus“.
𝐏𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐚:
𝟏𝟏:𝟎𝟎 Partizanų pagerbimas Dukstynos kapinėse.
Kalbės kunigas Mindaugas Martinaitis.
𝟏𝟐:𝟎𝟎 Šv. Mišios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės r., Vidiškių sen., Kadrėnų k.).
Mišias už laisvės kovotojus aukos Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petar Antun Rajič, kardinolai, vyskupai ir kunigai. Giedos solistas Mindaugas Zimkus.
𝟏𝟑:𝟎𝟎 Ukmergės kraštotyros muziejaus pranešimas, skirtas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos jubiliejui paminėti.
Žodį tars kardinolas Sigitas Tamkevičius bei Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas.
𝟏𝟑:𝟑𝟎 Vyskupo Jono Kaunecko prisiminimų knygos „Prieš visus vėjus“ pristatymas.
Kalbės dr. Pranas Kiznis, dr. Lina Šulcienė, aktorius Albinas Keleris, kunigas Nerijus Pipiras, Vilniaus universiteto dokt. Vytautas Sinica, vyskupas Jonas Kauneckas.
𝟏𝟒:𝟑𝟎 Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ koncertas.
Vaišinsime kareiviška koše.
Kviečiame!
Sugrįžta žaidimas „SURINK UKMERGĖS DVARŲ ŽIEDĄ“!
Prasidėjus vasarai Ukmergės kraštotyros muziejus skelbia džiugią naujieną – Ukmergės rajone nuo birželio 10 dienos antram sezonui sugrįžta žaidimas „SURINK UKMERGĖS DVARŲ ŽIEDĄ“!
8 dvarai, apsupę Ukmergės rajono perimetrą, sudaro išskirtinį, vienintelį tokį Lietuvoje maršrutą „Dvarų žiedą“. Keliaukite į kiekvieną iš jų, išpildykite žaidimo sąlygas, gaukite spauduką ir laimėkite išskirtinius prizus!
Maršruto ilgį sudaro apie 140 km, įveikti kilometrai atves į vienus gražiausių Lietuvoje esančių dvarų, kuriuos tikrai verta aplankyti: Prezidento Antano Smetonos, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio ir Šventupės dvarai bei Siesikų pilis.
Aplankykite kiekvieną iš jų, patirkite dvariško gyvenimo dvelksmą, susipažinkite su jų architektūra, įspūdinga aplinka, parkais. Kiekvienas iš jų turi savito žavesio, vieni apgriuvę, kiti prikelti naujam gyvenimui, treti vilioja įdomiais renginiais.
Plačiau apie žaidimą ir dvarus turizmo svetainėje >>
Jeigu maršrutas pasirodys per daug sudėtingas, kviečiame Jus į ekskursiją „Ukmergės dvarų žiedas“, kurios metu Jus lydės profesionalus gidas, padėsiantis suformuoti maršrutą pagal jūsų poreikius, parengsiantis vizitų laikus, lydėsiantis jus visos ekskursijos metu.
Kreipkitės kontaktais:
+370 648 69548
ekskursijos@ukmergesmuziejus.lt
*Organizuotos ekskursijos siūlomos didesnėms žmonių grupėms.
Žaidimo korteles galite atsiimti iš kiekvieno maršrute esančio dvaro arba apsilankę Ukmergės turizmo informacijos centre „Mūsų krautuvėlė“.☺️
Dėl žaidimo sąlygų ir prizų atsiėmimo sekite naujienas Facebook paskyroje – Ukmergės Turizmas.
Birželio 17-ąją įvyko Valentino Ylos parodos „Vaizdai ir žodžiai" atidarymas bei Nikos Piperitos romano „Gervė smėlynuose" pristatymas
Valentino Ylos tapybos darbų paroda „Vaizdai ir žodžiai“
Nors tapytojas Valentinas Yla yra priskiriamas realistams, ši, jau 31-oji, menininko paroda - kupina romantiškų peizažų bei nostalgiją sukeliančių vaizdinių. Šios parodos vaizdai perteikia autoriaus norėtus pasakyti žodžius, kiekviename kūrinyje atrasite dalį savų prisiminimų, nusikelsite į vaikystę, kurioje lakstėte basi ryškiai žalia žole ir svajingai stebėjote purius debesis.
Ukmergės kraštotyros muziejuje paroda „𝐕𝐚𝐢𝐳𝐝𝐚𝐢 𝐢𝐫 ž𝐨𝐝ž𝐢𝐚𝐢" bus eksponuojama iki liepos 17 dienos.
Plakato fone matomas paveikslas „Ramybė".
