EKSPONATŲ ISTORIJOS - dekoratyvinis dirbinys išpjaustytas tremtyje iš plastikinio dantų šepetėlio koto

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas dekoratyvinis dirbinys su dvigubo kryžiaus ženklu. Išpjaustytas tremtyje iš plastikinio dantų šepetėlio koto. Dirbinio ilgis – 2,2 cm, plotis – 1,4 cm.
UkKM 25107 IE-4649
Lietuvos valstybės simboliai: dvigubas kryžius
Lietuvoje minint vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – pasidomėkime vienu Lietuvos valstybės simbolių – dvigubu kryžiumi, kitaip dar vadinamu Vyčio kryžiumi.
Dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde ir yra sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo.
Pirmą kartą dvigubas kryžius raitelio skyde pavaizduotas 1386 m. Lenkijos karaliaus Jogailos antspaude. Iš pradžių jis buvo Jogailos, vėliau Jogailaičių dinastijos herbas.
Iš pradžių dvigubas kryžius rodė valdančiąją Jogailaičių dinastiją. Lenkijos karalius Jogaila leido kryžiaus simbolį naudoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinei Vilniui ir keliems Lenkijos miestams. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kryžius vaizduotas valstybės herbo raitelio skyde, XIV a. pab. Lietuvos monetose, valdovo dvaro vėliavoje. 1572 m. mirus paskutiniam Jogailaičiui Žygimantui Augustui dvigubas kryžius imtas vadinti Vyčio kryžiumi.
Nuo 1919 m. Vyčio kryžius naudojamas valstybės apdovanojimų, karo aviacijos, policijos simbolikoje. Lietuvos partizanai 1944–1953 m. šį simbolį naudojo rezistencinėje spaudoje, apdovanojimams, uniformų ženklams, ginklų puošybai. 1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, Vyčio kryžius kaip valstybės simbolis vėl pradėtas naudoti karo aviacijoje, policijoje. Vyčio kryžių kaip savo simbolį naudoja ir Lietuvos šaulių sąjunga.
ĮDOMYBĖS
* Karališkas geltonas (auksinis) herbas mėlyname fone – taikos vėliava. Karalius Jogaila, kuris laikėsi savo titulo Rex Litvanie – Lietuvos karalius, sąmoningai net Žalgirio mūšio lauke naudojo šią vėliavą parodydamas, kad jis nori taikos.
* Paprastai mėlyname lauke vaizduotas auksinis dvigubas kryžius ankstyvuoju laikotarpiu dažnai pateikiamas su ilgesne apatine kryžma. Nuo XVI a. II p. kartais pieštas sidabrinis lygių galų dvigubas kryžius raudoname skyde arba raudonas kryžius auksiniame skyde.
* 1919 m. dvigubas kryžius buvo pavadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir tapo vienu aukščiausių valstybės apdovanojimų.
* 1920 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento įsaku kryžius „Už Tėvynę“ buvo pavadintas Vyčio Kryžiumi.
* 1927 m. balandžio 1 d. buvo priimtas Vyčio Kryžiaus įstatymas, o tų pačių metų rugpjūčio 31 d. patvirtintas Vyčio Kryžiaus statutas.
* 1930 m. rugsėjo 1 d. Vyčio Kryžius buvo pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Daugiau informacijos apie dvigubą kryžių skaitykite čia:
https://www.vle.lt/straipsnis/kryzius-4/
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38115&p_k=1
https://lkakeliautojai.lt/lietuvos-valstybes-simboliai
Ukmergės kraštotyros muziejus ieško naujo komandos nario!
Skelbiame konkursą Ukmergės kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai pareigoms užimti.
Pareiginės algos koeficientas nuo 8,2 bazinio dydžio.
Dokumentus galite teikti per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (el. būdu per VATIS Prašymų teikimo modulį). Iki 2022-02-10.
Skelbimą rasite adresu: https://portalas.vtd.lt/lt/direktoriaus-pavaduotojas-infrastrukturai-322;767080.html
VIRTUALI PARODA: Laisvės dvasia gyva - „Lituania Restituta“

Vytauto Didžiojo 500-ųjų karūnavimo metinių minėjimas prie Laisvės paminklo Ukmergėje.
1930 metai. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
„Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntais metais gegužės mėnesio penkioliktą dieną – Lietuvos Valstybės Nepriklausomo gyvavimo dešimtais metais, esant jos Prezidentu Antanui Smetonai, Ministeriu Pirmininku profesorium Augustinui Voldemarui, Vidaus reikalų Ministeriu Ignui Musteikiui, Ukmergės miesto ir apskrities Viršininku Jonui Raščiui, Ukmergės miesto Burmistru Pranui Kuzmai – Ukmergės miesto ir apskrities gyventojai, vadovaujant Lietuvai Pagražinti Draugijos Ukmergės Skyriui, įmūrijo šį raštą Ukmergės mieste Kęstučio aikštėje, Ukmergės Klebono kun. Aniceto Barakausko iškilmingai pašventintoje vietoje, dedam pamatus Lietuvos Nepriklausomybės dešimties metų sukaktuvėms paminėti paminklui.
Šį paminklą statome, kaipo liudininką mūsų ainiams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiryžę Nepriklausomybę išlaikyti ir reikalui esant už ją gyvybę atiduoti.“
Ši žinutė ateities kartoms buvo įbetonuota į paminklo pagrindus 1928-ųjų gegužės 15 dieną. Paminklo pirminė paskirtis buvo Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakčiai paminėti. Tačiau paminklas buvo baigtas 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, dėl šios priežasties dalyje istorinių šaltinių aptinkama, jog paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo garbei.
•
•
•
•

Vytauto Didžiojo karūnavimo šventė Ukmergėje prie Nepriklausomybės paminklo 1930 metais.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Pagal Liudo Truikio projektą statymo darbus atliko skulptorius Silvanas Jakševičius, paminklo medžiaga – gelžbetonis. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“, kaip teigia 1938 metų dokumentas skirtas Ukmergės apskrities Viršininkui, tuo metu „kaštavo“ 16 000 litų. Dalį lėšų skyrė miesto savivaldybė, kitą dalį surinko visuomenė.
Iš Vytauto Dalinkevičiaus prisiminimų: „Ukmergės paminklas „Lituania Restituta“ buvo pastatytas trečio dešimtmečio pabaigoje, už surinktas aukas, už lietuviškus centus ir litus. Daug žmonių aukojo paminklui pastatyti, žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, atminimui pagerbti, aukojo kas kiek galėjo.
Mano motina buvo likus našlė su 4 mažamečiais, sunkus buvo gyvenimas. Reikėjo ir duonos dasipirkti, reikėjo samdyti žemę dirbti, o litų nebuvo iš kur paimti, tai gal paskutinius atnešė ir padavė 50 centų. Žmogus su skrybėle ir juodu paltu išsiėmė sąrašą ir pasakė, kad čia dar neįrašys, nes užrašo tuos, kas duoda litą. Jis nueis į kitą kaimą ir kas duos 50 centų, tada įtrauks į tą sąrašą.“
•
•
•
•

Tautos šventė Ukmergėje 1931 metais.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
1930 metų rugsėjo 8 dieną buvo surengta Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė. Rugsėjo 8-oji tarpukariu buvo paskelbta Tautos švente, kadangi šią dieną 1430 metais turėjo įvykti Vytauto Didžioji karūnavimas. 1930 metais Tautos šventė sutikta itin iškilmingai, kadangi buvo minimas Vytauto Didžiojo karūnacijos 500-metis. Istorinės fotografijos byloja, jog ir vėliau tarpukariu Tautos šventė buvo minima prie paminklo „Lituania Restituta“.
•
•
•
•

Dariaus ir Girėno sodas Ukmergėje, XX a. 4 deš.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Paminklas buvo pastatytas tuo metu miesto centre įsikūrusiame Dariaus ir Girėno sode. Jau vėliau, ketvirto dešimtmečio pabaigoje, šalia paminklo buvo įrengtas fontanas.
•
•
•
•

Mitingas Ukmergėje. 1940 metai.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Tiek karo metais, tiek vėliau, okupacijos laikotarpiu, paminklas ir aikštė aplink jį išliko pagrindine ukmergiškių susibūrimų lokacija. Sovietmečiu Kęstučio aikštė buvo pervadinta į Tarybų aikštę.

Karių kapai Ukmergėje.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Metams bėgant aikštė aplink Lietuvos Nepriklausomybės paminklą „Lituania Restituta“ keitėsi. Įvykus sovietinei okupacijai, netoli paminklo buvo įkurtos karių kapinės. 1951 metais Nepriklausomybės paminklas buvo nugriautas ir obelisko dalys čia pat, aikštėje, užkastos. Vytautas Dalinkevičius apie ukmergiškiams brangaus paminklo nugriovimą pasakojo: „1951 metais rusų valdžia skyrė 2 tūkstančius rublių už paminklo sugriovimą, bet savanorių neatsirado. Tada valdžia griebėsi darbo. [...] Tai du kartus buvau pažiūrėti, kaip griaunamas paminklas, kurį ukmergiškiai vadino „Restitutu“. Mačiau kaip trys darbininkai su kirkom kapojo paminklo kamieną 3 metrų aukštyje ir 1 metro storio ir pločio, tai dvi savaites kapojo ir sakė, kad labai kietas.“.
Ukmergės miesto sodas, XX a. 6-7 deš.
Ramūno Kvietkausko asmeninis archyvas.
Nugriovus Lietuvos Nepriklausomybės paminklą, aikštėje buvo pastatyta sovietinio kario išvaduotojo skulptūra, kurią ir šiandien galite išvysti Pašilės kapinėse.

Skulptūrinė kompozicija „Du berniukai“.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Aikštėje buvusiame fontane buvo įkomponuota skulptūrinė kompozicija „Du berniukai“, ją vis dar prisimena daugelis vyresnių ukmergiškių.

Pergalės dienos 25-ųjų metinių minėjimas, jaunieji leniniečiai prie paminklo kariui išvaduotojui. 1970 metai.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
1982-aisiais sovietinio kario skulptūra buvo iškelta į Pašilės karių kapines. Minint SSRS 60-metį, aikštėje iškilo Vaclovo Krūtinio sukurtas monumentas „Vėliavnešiai“. Apie šį paminklą tuometinėje sovietinėje spaudoje buvo rašoma, kad autorius skulptūroje „įkūnijo revoliucinės minties nemirtingumą ir sukūrė paminklą garsiems mūsų krašto sūnums, į Lietuvą atnešusiems sovietinę santvarką“, manoma, kad skulptūroje pavaizduoti revoliucijos vėliavas nešantys darbininkas, valstietis ir inteligentas. Statant paminklą „Vėliavnešiai“ bei kasinėjant aikštę, buvo rasta kapsulė su pirmojo paminklo statytojų raštu ateities kartoms.

Paminklo „Lithuania Restituta“ atstatymo darbai Ukmergėje. 1989 metai.
Algimantas Barzdžius.
Nors paminklas „Lituania Restiuta“ jau buvo ilgą laiką užkastas, o aikštėje stovėjo sovietinę ideologiją šlovinantys monumentai, ukmergiškių širdyse ruseno viltis, jog Lietuvos laisvės simbolį bus galima atstatyti.

Paminklo „Lithuania Restituta“ atstatymo darbai Ukmergėje. 1989 metai.
Algimantas Barzdžius.
Paminklo atstatymo iniciatoriai iš pradžių nerado istorinės medžiagos apie užkastąjį paminklą. Dėl šios priežasties Alfonsas Bernotas 1988-aisiais išleido potvarkį sudaryti specialią komisiją, kurios nariai kreipėsi į ukmergiškius, jog šie pagelbėtų savo turimomis žiniomis apie paminklą „Lituania Restituta“. Taip pat buvo klausta ir visuomenės nuomonės, kurioje vietoje atstatyti paminklą. Visuomenė labai gyvai įsitraukė į diskusijas dėl nepriklausomybės obelisko.

Paminklo „Vėliavnešiai“ nukėlimas. 1989 metai.
Algimantas Barzdžius.
Galiausiai buvo nuspręsta atstatyti monumentą jo autentiškoje vietoje – Kęstučio aikštėje. Tiek įmonės, tiek visuomenė gausiai aukojo pinigus paminklo atstatymui. 1989 metų kovo 18 dieną buvo surengta pirmoji talka ieškant užkastojo paminklo. Viršutinę paminklo dalį pavyko gan greitai rasti, ji buvo užkasta visai negiliai.

Lietuvos Nepriklausomybės paminklo atstatymo darbai. 1989 metų vasara.
Vytautas Meilūnas.
Ieškant kitos paminklo dalies teko išrausti visą aikštę, ją rado užkastą beveik prie savivaldybės laiptų. 1989 metų gegužės 15 dieną jau buvo pašventinti atstatomojo paminklo pamatai – tą pačią dieną 1928 metais buvo padėti pamatai pirmajam paminklui. Šventinant pamatus atstatomajam paminklui, buvo įbetonuota kapsulė su pirmojo rašto kopija ir nauju Ukmergės Sąjūdžio paminklo atstatymo komisijos raštu.
Lietuvos Nepriklausomybės paminklo atstatymo darbai. 1989 metų vasara.
Vytautas Meilūnas.
Naujasis raštas ateities kartoms skelbė: „1928 metų gegužės 15 dieną šioje vietoje buvo padėti ir iškilmingai pašventinti pamatai Lietuvos Nepriklausomybės paminklui (Lituania Restituta).
Nebuvo lemta amžinai stovėti šiam kilniam Atkurtos Lietuvos Paminklui, kaip nebuvo lemta Tautai amžinai džiaugtis Laisve.
Tarybų Sąjungai 1940 metais okupavus ir aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo pražūtingos dienos Tautai ir jos Laisvės paminklams. Tragiškas likimas ištiko ir Ukmergės Paminklą. Su civilizuotam žmogui nesuprantamu pykčiu ir įsiūčiu Paminklas buvo sudaužytas ir giliai po žeme Kęstučio aikštėje palaidotas, kad niekada daugiau nebeprisikeltų ir nežadintų Lietuvos žmonėms Laisvės troškulio, nebudintų Nepriklausomybės vilčių.
Bet Laisvės dvasia gyva, ir mes atgimstame. Ukmergiečių valia pirmykščiu pavidalu atkurtas ir senoje vietoje atstatytas Paminklas tegul kalba būsimosioms ukmergiečių kartoms apie Lietuvos Atgimimą. Prisiekiame toliau vykdyti tėvų, protėvių mums duotus priesakus ir, palikdami šį testamentą ainiams, pareiškiame savo valią:
-
Niekada daugiau tai neturi pasikartoti!
-
Lietuva tik Laisva ir Nepriklausoma!
-
Kova už Laisvę – šventa kova, ir tepadeda mums Dievas!
Pamatai atstatomam Paminklui padėti ir iškilmingai pašventinti 1989 metų gegužės 15 dieną.“

Paminklo „Vėliavnešiai“ nukėlimas. 1989 metai.
Algimantas Barzdžius.
Monumentas „Vėliavnešiai“ buvo nukeltas į skverą Deltuvos ir Kauno gatvių kampe. Prasidėjo paminklo atstatymo darbai, kurių ėmėsi Antroji kelių statybos valdyba. Statybomis rūpinosi vyr. inžinieriumi dirbęs Juozas Daunys, darbai buvo atlikti savikaina. Taip pat prisidėjo kitos įmonės, visuomenė. Kai paminklas jau buvo atstatytas, buvo pateikti statistiniai duomenys: paminklo atstatymas kainavo 43 tūkstančius rublių; atstatyto obelisko svoris – apie 550 tonų, aukštis –16 metrų ir 70 centimetrų.

Atstatyto paminklo „Lituania Restituta“ Ukmergės Kęstučio aikštėje atidarymo šventė.
1990-02-16. Ukmergės kraštotyros muziejus.
Atstatyto Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė įvyko 1990-ųjų vasario 16-ąją. Susirinko gausus būrys ukmergiškių. Daugelis jų buvo nešini trispalvėmis bei plakatais, kviečiančiais atgauti Lietuvos nepriklausomybę.

Akimirka iš paminklo „Lituania Restituta“ atstatymo šventės. 1990-02-16.
Vijolė Ivanauskienė.
Atidengiant paminklą prieš minias susirinkusiųjų, buvo atskleista, kad lenta, pagal kurią buvo išlieta kopija (originalas saugomas Ukmergės kraštotyros muziejuje) ir į paminklą įmontuotas originalus Vytis buvo išgelbėti ukmergiškių Jono Fišerio ir Rapolo Diečkaus. Jie buvo mechanizuotos kolonos, kurios darbininkams buvo liepta nugriauti paminklą, sandėlininku ir buhalteriu.

Atstatyto paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė. 1990-02-16.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Rapolas Diečkus pasakojo, kaip jiedu sužinoję, kad rytojaus dieną paminklas bus užkastas, rizikuodami naktį nuplėšė Vytį ir anotacinę lentą. Juos Rapolas Diečkus slėpė lovoje po čiužiniu, o kai su šeima buvo išvežtas į Sibirą, paprašė buto šeimininko juos užkasti darže. Į klausimą, kodėl tada taip rizikavo, Rapolas Diečkus atsakė: „Sakau, vaikams parodysiu, kad buvo Lietuvos paminklas pastatytas“.
•
•
•
•

Miesto šventė 2000 metais.
Dainius Vytas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybė, Kęstučio aikštė ir paminklas „Lituania Restituta“ tapo vieta, kurioje yra gausiai minimos Lietuvos valstybės ir Ukmergės miesto šventės.

Ukmergės miesto šventės akimirka. 2003 metai.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ 2003 metais buvo papuoštas didinga gėlių kompozicija, kuri buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.

Kęstučio aikštė. 2013-01-13.
Mantas Kristijonas Kuliešis.
Prie paminklo „Lituania Restituta“ ukmergiškiai kasmet mini Laisvės gynėjų dieną, paminklas puošiamas žvakutėmis, šalia jo, Kęstučio aikštėje, deginami laužai. Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją paminklas skęsta gėlėse. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas išlieka svarbiausiu laisvės simboliu Ukmergėje.

Ukmergės šauliai prie Nepriklausomybės paminklo. XX a. 4 deš.
Ukmergės kraštotyros muziejus.
•
•

Ukmergės šauliai prie Nepriklausomybės paminklo. 2019-10-21.
Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos archyvas.
Ukmergės miesto šauliai aktyviai dalyvavo ir iki šiol dalyvauja miesto veiklose. Tradicija fotografuotis prie pagrindinio miesto monumento išliko nuo pat pirmojo obelisko gyvavimo laikų.

Слава Україні! Героям слава!
2022-02-24
2022-ųjų vasario 24 dieną Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ nušvito Ukrainos vėliavos spalvomis, taip išreiškiant solidarumą su karo siaubą patiriančia Ukraina.
Слава Україні!
EKSPONATŲ ISTORIJOS - veltiniai su naginėmis. XIX a.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomi veltiniai su naginėmis. XIX a. Vilna, oda, linas. Naginės ilg. – 34 cm, veltinio aukšt. – 39 cm.
UkKM 9285 IE-1848
Apie veltinį
Nors žiema ir nelabai žiemiška, bet vis tiek norisi jaukios šilumos. Tad pasidomėkime, kaip ir kada atsirado veltiniai ir vilnos vėlimo amatas.
Veltiniai – suaugusiųjų ir vaikų žieminis apavas iš suveltų vilnų, daugelio pasaulio tautų avimas nuo seniausių laikų iki šių dienų. Lietuvoje jie dar vadinami tūbais, vailokais, veilokais.
Vilnos vėlimas – vienas iš archajiškiausių žmonių verslų, seniausia neaustinės tekstilės technologija, jai nereikia verpimo ratelių, audimo staklių, nes tai yra pats paprasčiausias mechaninis procesas, kurio metu natūralus gyvulinis pluoštas (vilna) veikiamas drėgmės, karščio, trynimo ir spaudimo tampa vientisu paviršiumi – veltiniu.
Pasak legendos, pirmasis vilnonis kilimas atsirado Nojaus laive, kuomet mažame garde laikomos avys, besišerdamos metė vilną ant grindų ir ją trypdamos ilgainiui suvėlė kilimą. Archeologai pirmųjų veltų gaminių atsiradimą datuoja VI–III a. pr. m. e. Surinkę besišeriančių laukinių gyvūnų vilną senovės žmonės gamino iš jų primityvius rūbus, uždangalus bei patiesalus, ir tik praėjus amžiams žmonės išmoko verpti, austi, megzti.
XIX a. I p. veltiniai paplito Rusijoje, XIX a. II p. – ir didelėje Lietuvos dalyje, kuri tuo metu buvo carinės Rusijos sudėtyje. Lietuvoje veltinius veldavo patys valstiečiai ir vėlimu užsiimantys keliaujantys arba vėlyklose dirbantys amatininkai veliušiai. Veltiniai būdavo skirtingo standumo (įvėlimo). Minkštesni avėti su naginėmis, vyžomis ar kaliošais. Kietesni veltiniai avėti atskirai.
Šiandien ši viena iš seniausių tekstilės rūšių vėl tapo madinga ir aktuali. Pusiau užmirštas amatas atgimė šiuolaikinėje mados industrijoje. Lietuviškas veltinių vėlimo amatas įtrauktas į Tautinio paveldo sąrašą.
ĮDOMYBĖS
* Nauji, negumuoti veltiniai neskirstomi į „dešinįjį“ ar „kairįjį“, turi išgaubtą pado formą, todėl juos būtina pranešioti.
* Veltiniai pasiuvami papildomais padais tik pranešioti.
* Veltinių padų prisiuvimui naudojama speciali yla–kabliukas, neperšlampamas bitumuotas siūlas. Kad vaikštant siūlas pade nenusitrintų, jis klojamas batsiuvio peiliu išpjautoje vagelėje. Meistras gali prisiūti ir veltinę pakulnę.
* Gaminami ir kupranugario vilnos veltiniai, išsiskiriantys plaukuotumu.
* Sovietmečiu veikė vienintelis Lietuvoje vėlimo fabrikas „Spartakas“ (Anykščiuose).
* Moteriškiems veltiniams reikia 800 g vilnų, o vyriškiems 1 kg.
* Vieninteliai seniausi išlikę velti daiktai Lietuvos teritorijoje datuojami XVI-XVII a.
* Patys įspūdingiausi pasaulyje radiniai velti iš vilnos datuojami VI–III a. pr. m. e. priskiriami rastiesiems Sibire, Altajaus krašte, Pazyryk pilkapiuose.
Daugiau informacijos apie veltiniu ir vilnos vėlimą skaitykite čia:
https://www.llbm.lt/veltiniu-velimas/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Veltiniai
https://www.rankdarbiunamai.lt/veltinis/veltinio-istorija/
39. Kryžius vyskupui Vincentui Borisevičiui
Kryžius Dievo tarnui, vyskupui Vincentui Borisevičiui. Pastatytas paminėti vyskupą kankinį, kuris buvo NKVD sušaudytas prieš 75 metus. Pastatytas 2021 metais.
Skulptorius Algirdas Varžinskas, iniciatorius vyskupas Jonas Kauneckas
Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius (1887–1946). 1910 m. įšventintas kunigu, 1927–1940 m. Telšių kunigų seminarijos profesorius ir rektorius. 1940 m. konsekruotas vyskupu. Okupavus Lietuvą pasisakė prieš Bažnyčios persekiojimą, rėmė partizanus, gelbėjo žydus. 1946 m. suimtas, kankintas NKGB–MGB kalėjime Vilniuje, 1946 m. lapkričio 18 dieną sušaudytas. 1991 m. pradėta vyskupo kanonizacijos byla. 1999 m. surasti jo palaikai bendrame sušaudytų kalinių kape Vilniuje Tuskulėnų dvaro parke ir iškilmingai perkelti į Telšių katedros vyskupų kriptą.














