Ačiū visiems buvusiems ar prisidėjusiems prie Smetoninių šventės!

Rugpjūčio 7-ą dieną vykusi teatralizuota Smetoninių šventė baigėsi. Nurimus šventiniam šurmuliui, Ukmergės kraštotyros muziejus nuoširdžiai dėkoja šventės partneriams, draugams, atlikėjams mylintiems istoriją. Be Jūsų nuotaikinga, graži ir spalvinga šventė nebūtų įvykusi ir pavykusi.

Ačiū meno kolektyvams – už įspūdingus pasirodymus ir sukurtą šventinę nuotaiką. Nuoširdus ačiū partneriams už jų dosnumą ir pagalbą organizuojant Smetoninių šventę. Dėkojame edukatoriams, klubams už įspūdingus pasirodymus, prekybininkams, tautodailininkams už aktyvų dalyvavimą mugėje.

Ačiū Jums, mielieji Ukmergės miesto ir kitų rajonų gyventojai, už tai, kad kartu su savo artimaisiais ir draugais apsilankėte Smetoninių šventėje, kad buvome kartu ir nuoširdžiai šventėme Prezidento Antano Smetonos gimtadienį!

 
Šventės akimirkos:
 
Foto ateljė nuotraukos:


Ukmergės kraštotyros muziejus ieško naujo komandos nario - muziejininko

Įstaigos pavadinimas, teisinė forma, buveinė ir kodas:

Ukmergės kraštotyros muziejus, biudžetinė įstaiga, buveinės adresas: Kęstučio a. 9, LT- 20114, Ukmergė, kodas 190346558.


Pareigybė (darbo pobūdis):

Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas yra biudžetinės įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris turi:

  • Planuoti ir kurti parodas, kultūros ir kitus muziejinius renginius;
  • Inicijuoti projektų paraiškas;
  • Organizuoti istorinę, etnografinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą: rengti nuolatines/ virtualias ekspozicijas ir parodas, rašyti straipsnius, ruošti pranešimus;
  • Dirbti su Lietuvos integralia muziejų informacine sistema (LIMIS);
  • Dirbti su „Kultūros pasas“ platforma - atnaujinti ir kurti, vesti edukacinių užsiėmimų programas;
  • Rengti informacinę medžiagą, susijusią su vykdoma parodine ir edukacinių užsiėmimų veikla;
  • Dalyvauti tiriamojoje muziejaus veikloje;
  • Bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ir kitomis atminties institucijomis.

Pareigybės lygis – A1
Darbo sutarties rūšis -  neterminuota.


Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui:

  1. Turėti istorinės krypties arba istoriko aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą;
  2. Mokėti bent vieną ES oficialią darbinę (anglų, vokiečių, prancūzų) kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu;
  3. Gebėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti, analizuoti informaciją, rengti išvadas bei teikti pasiūlymus, gebėti planuoti, organizuoti savo veiklą, dirbti savarankiškai ir komandoje;
  4. Turėti kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir mokėti naudotis informacinėmis technologijomis;
  5. Sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti dokumentų rengimo ir valdymo taisykles;

Laukiame Jūsų CV el. paštu iki 2021-07-21.
Pokalbiui bus kviečiami tik atrinkti kandidatai.
Išsamią informaciją apie skelbiamą konkursą galima gauti tel. (8 340) 63957, el.p. info@ukmergesmuziejus.lt


Speciali dovana jau muziejaus kasose - kvietimas į ekskursiją!

Naujiena!🌷🌹🌷 Ukmergės muziejuje jau galite įsigyti nuostabią dovaną savo draugams, artimiesiems ar kolegoms! Kvietimas į ekskursija po miestą su gidu grupei iki 20-ties žmonių! Teirautis muziejaus kasoje. Iki susitikimo kelionėje po istoriją!!! 🙋‍♂️

charset=Ascii

EKSPONATŲ ISTORIJOS - porcelianinė lėkštutė. Kinija, XIX a. II p.


Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma p
orcelianinė lėkštutė dekoruota spalvotais vaizdais iš kinų gyvenimo. Kinija, XIX a. II p. Skersmuo – 11 cm.
UKKM-9571 D-1011

Porcelianas sukurtas Kinijoje VI–VII a. tobulinant akmens masės keramiką. Priklausomai nuo sudėties porcelianas skirstomas į kelias rūšis: kietasis, minkštasis, kaunilinis ir fajansas. Ankstyviausi porceliano dirbiniai priminė to laikotarpio keramikos ir metalo indus. Pirmasis porcelianas buvo baltos spalvos, o dekoras – mėlynas. Tik XVII – XVIII a. Kinijoje suklestėjo įvairios spalvos ir auksavimas. X–XIII a. plito įvairesnių formų ir glazūrų porcelianas. Kinų porcelianas labiausiai klestėjo XVII–XVIII a., sukurta įvairių formų indų, dekoruotų buitiniais, mitologiniais siužetais, peizažais, paukščių, drugių ir gėlių motyvais. Porceliano populiarumas skatino porceliano receptūros paieškas visoje Europoje. XVI a. Florencijoje išrastas minkštasis porcelianas, nuo XVII a. jis gamintas Prancūzijoje.

Į Lietuvą porceliano gaminius įveždavo pirkliai, o XVIII–XIX a. pradėti daryti fajanso – nepermatomi ir lengvai dūžtantys, gaminiai.

1974 m. „Jiesios” keramikos gamykloje pradėtas steigti eksperimentinis kaulinio porceliano gamybos baras, kuris vėliau pertvarkytas į kaulinio porceliano gamybinę tyrimų laboratoriją. Kol technologai eksperimentavo ir ruošė porceliano masės gamybos technologiją, gamyklos dailininkės I. Petravičienė ir A. Višinskienė kūrė pirmuosius porceliano servizus ( „Modern” ir „Klasika”, 1978 m., „Ampyras”, 1984 m.) ir kitus dirbinius, kurie su pakeistu dekoru kuriami iki šiol. Pagausėjus dirbinių, servizuose plėtotos ir modernesnės – funkcionalizmo, art deco formos. Gamykloje gaminti pramoniniai dirbiniai, išsiskiriantys peršviečiama, plona šuke ir gelsvai baltu atspalviu, atsiliepė bendroms Lietuvos pramoninio porceliano raidos tendencijoms.

ĮDOMYBĖS

* Pirmasis į Europą porcelianą atvežė keliautojas Markas Polas (1254–1324) – Venecijos pirklys ir keliautojas, vienas pirmųjų europiečių, keliavusių Šilko keliu į Kiniją.
* Porceliano gamyba, degimas buvo paslaptis, už kurios išdavimą meistrai ir jų šeimos nariai bausti mirtimi.
* 1748 m. Anglijoje išrasta kaulo porceliano receptūra kurios pagrindas – kaolinas, sumaišytas su kaulų pelenais. Iki šių dienų Anglija išlikusi kaip vienintelė kaulinio porceliano tiekėja.
* Europos karaliai ir Rusijos carai, saugodami savo gyvybę, valgė tik iš porcelianinių indų, nes buvo manoma, jog į porceliano indus patekęs apnuodytas maistas, pakeisdavo indų spalvą.
* Garsiausi XX a. Lietuvos porceliano meistrai – L. Šulgaitė, J. Adomonis, E. Talmantas.
* Beveik visose Europos kalbose porcelianas pavadintas pagal itališką jūrų kriauklės pavadinimą „Porcela“.