Savaitės eksponatas - Žemaitkiemio meteoritas

1933 metų vasarį dangų virš Žemaitkiemio miestelio Ukmergės apskr. (dabar Ukmergės r.) nušvietė svečias iš kosmoso: krito akmeninis meteoritas, suskilęs į daugelį fragmentų.

1933 m. vasario 2 d. į Žemaitkiemio miestelio apylinkes atūžė meteoritų lietus. Iš dangaus krentantys akmenys nusėjo maždaug 3 -7,5 km elipsės formos teritoriją. Anot tuometinio Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Kazio Sleževičiaus, vietos gyventojus išgąsdino stipri šviesa bei smarkus trenksmas, panašus į perkūniją. Daug kam atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Dangus griaudėjo ir žaibavo.


Vietos policijos viršininko B. Savicko rapotre rašoma
: „1933 m. vasario 3 dieną 8 val. į Žemaitkiemio policijos nuovados raštinę atėjo pil. Morkūnas Steponas, gyv. Klepšių kaime, Žemaitkiemio vlsč. ir papaskojo štai ką: š. m. vasario mėn. 2 dieną 20 val. 30 min., gyventojams nemiegant, pasidarė ore labai šviesu ir pasigirdo didelis ūžimas, nelyginant perkūnija. Gyventojai persigando nepaprastų įvykių, akimirksniu užsigirdo kritimo bildesys ir pasidarė ramu; už poros minučių vėl užsigirdo nepaprastas ūžimas tamsumoje”. Per stebuklą niekas nenukentėjo, nes meteorito dalys krito ir gyvenamosiose vietose, visiškai arti trobesių. K. Sleževičius nurodo, kad 4 kg gabalas krito Klepšių kaimo ūkininko sodelyje apie 50 m nuo gyvenamojo namo, o 7 kg meteoritas nukrito 200 m atstumu nuo Rundžių kaimo ūkininko Tvarijono namų.

Nukritusio meteorito ieškojo daugelis miestelio gyventojų, mokytojai su mokiniais. Kaip rašoma, paieškos sąlygos buvo labai geros, nes meteoritas išsibarstė laukuose ir pievose aplink Klepšių ežerą, lietaus suplotame sniege matėsi kiekvienas juodas kūnas. Tiesa, kartais tai būdavo tiesiog akmenys. Iš viso buvo surasti 22 gabalai, kurių bendra masė – 42,1 kg. Po kelių dienų „dangaus akmenis“ supirko į miestelį suvažiavę mokslininkai. Šiuo metu, didžioji dalis Žemaitkiemio vardą išgarsinusių meteoritų saugoma Vilniaus universitete bei Lietuvos geologijos instituto muziejuje, 1,1 kg Rusijos Mokslų Akademijoje, 2,1 kg Čekijos muziejuje, 0,6 kg Londono muziejuje. Praėjus daugeliui metų po įvykio, viena meteorito nuolaužų pateko ir į Ukmergės kraštotyros muziejų, kurią padovanojo Kazys Mickus.

Žemaitkiemio miestelis įsikūręs prie nedidelio Žemaitkiemio ežero, 17 km į rytus nuo Ukmergės, 2 km į šiaurės vakarus, prie Kliepšių ežero.


Istorinė spauda - "Kregždutė"

 

„Kregždutė“ – tai laikraštėlis vaikams, ėjęs nuo 1934 iki 1940 m., kol buvo uždraustas sovietinės valdžios. Jį įsteigė, redagavo ir savo lėšomis leido žinomas nepriklausomos Lietuvos kultūrininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas Stasys Tijūnaitis (1888-1966 m.). Šalia eilėraščių, pasakų, dainų ir žaidimų moksleiviams laikraštėlyje galėjai rasti ir įdomios informacijos apie Lietuvos vietoves, jų istoriją ir žmones. Buvo išleista keletas specialių, konkrečioms vietovėms skirtų „Kregždutės“ numerių: Krikštėnams (1934 m., Nr. 6), Pabaiskui (1935 m., Nr. 16), Širvintų valsčiui (1936 m., Nr. 6) ir Vepriams (1936 m., Nr. 7). Visos vietovės anuomet priklausė Ukmergės apskričiai . Toks dėmesys Ukmergės kraštui nėra atsitiktinis, S. Tijūnaitis buvo gimęs Vareikiuose, Deltuvos valsčiuje, o jo mama – veprietė, Darata Rudokaitė iš Barboriškio kaimo. Savo ryšius su Vepriais leidėjas mini ir įžanginiame Veprių „Kregždutės“ žodyje, ten taip pat teigia, kad sumanymas išleisti šį “Kregždutės“ numerį kilo pačiuose Vepriuose, mokytojų būrelyje. Didžioji dalis straipsnelių atsirado bendradarbiaujant S. Tijūnaičiui ir mokytojui Jonui Jurkūnui (1883-1957 m.).

 

 
Nuo 1936 m., kai pasirodė Veprių „Kregždutė“ ji ilgam tapo nepakeičiamu mūsų krašto istorijos šaltiniu. „Kregždutėje“ paskelbtos sakmės apie Veprių vardo kilmę, dvarą, ežerą, anuomet skaitytos namie ar mokykloje, toliau gyvavo vepriškių atmintyje, buvo pasakojamos ir perpasakojamos.
 
Trys gerokai suskaityti, laiko išblukinti leidinio egzemplioriai tebesaugomi ir Veprių krašto muziejuje.
 
Laikraštėlis "Kregždutė" Vepriai, 1936 m., Nr. 7
https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB0000042D
 
Patogesnį skaitymui, tekstinį dokumentą rasite:
 
Gero skaitymo!
 
Šaltinis: monografija "Vepriai"
Nuotrauka: epaveldas.lt

Į ekspoziciją sugrįžo unikalus muziejaus eksponatas - 1863 m. sukilėlio lazda iš mamuto kaulo

Po ilgų kelionių parodose Lietuvoje ir Baltarusijoje į ekspoziciją vėl sugrįžo Ukmergės muziejaus eksponatas – 1863 m. sukilėlio lazda iš mamuto kaulo, padaryta nežinomo sukilėlio (signuota MS) tremtyje (1868 m. Tobolske).
Kartu su Ukmergės muziejaus eksponatu buvo gautas parodos katalogas: “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Tarptautinę parodą ir katalogo išleidimą, skirtą 150-osioms 1863 m. sukilimo metinėms paminėti, organizavo Šiaulių “Aušros” muziejus, kurio vienu iš partneriu tapo Ukmergės kraštotyros muziejus (Iš viso parodoje sutiko dalyvauti 21 Lietuvos muziejus).
Su katalogu galima susipažinti Ukmergės muziejuje darbo valandomis.