EKSPONATŲ ISTORIJOS – Jono Šepečio skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“

2024-06-04
|Į Eksponatų istorijos, Visos naujienos
|Pagal ukmuziejus


Skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“. Apie 1923–1924 m.
Aut. Jonas Šepetys (1858–1932) gyvenęs Kazliškių k., Želvos vls., Ukmergės aps.
Gauta iš V. Miškinio 1968 m. Medis. Aukštis 77,5 cm UkKM 2635 D-255

EKSPONATŲ ISTORIJOS

Jono Šepečio skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“

Vienas garsiausių Ukmergės krašto medžio drožėjų – Jonas Šepetys (1858–1932) iš Kazliškių kaimo. Skulptorius dirbo įvairių šventųjų statulėles, darė kryžius, koplytstulpius, stogastulpius. Meistro darbai pasklidę ne tik jo gyvenamojoje vietoje ir apylinkėse.

J. Šepetys augo valstiečių šeimoje. Sulaukęs 18 metų amžiaus, pradėjo drožti lazdas, kaukes, šaukštus, kultuves, ratelius, buvo pasidirbęs medinį dviratį. Vėliau pradėjo drožti kryžius, statulėles. „Kryžių ir statulėlių drožybos meno niekur nesimokė (…).“ Statulėles meistras droždavo iš liepos medžio ir nudažydavo aliejiniais dažais.

Vyskupas Nepomukas buvo mėgstamas J. Šepečio – šio šventojo skulptūros yra Utenos bei Ukmergės muziejuose.

Šv. Jonas Nepomukas (g. 1340 m. Pomuke, dabartinis Nepomukas, netoli Pilzeno – 1393 m.) – šventasis, čekų katalikų kunigas, teisininkas. 1729 m. jį kanonizavo popiežius Benediktas XIII.

J. Nepomuko kultą daugelyje šalių išplatino jėzuitai, kovodami su išpažintį neigusiu protestantizmu. Šventasis populiarus ne tik Čekijoje, bet ir Slovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje (Bavarijoje), Austrijoje, Slovėnijoje. Jis – vienas mėgstamiausių šventųjų globėjų lietuvių liaudies skulptūroje. Lietuvoje šventasis kaimo žmonių dažnai buvo švelniai vadinamas „Šventu Joneliu“ arba tiesiog „Joneliu“.

Nedaugelis liaudies skulptūrų iki mūsų dienų išliko nepažeistos, turinčios visus siužetą nurodančius atributus: vienoje rankoje kankinių simbolis palmės šakelė, kitoje – tikėjimo simbolis krucifiksas. Tačiau ir be atributų jis atpažįstamas iš kanauninko aprangos (juoda sutana, balta kamža, stula, kapa ir biretas).

Šv. Jonas Nepomukas žuvo nustumtas nuo tilto į upę, todėl laikomas tiltų globėju, apsaugo nuo nelaimių prie vandens ar vandenyje, potvynių. Lietuvos kaime taip pat įsigalėjo ši šv. Jono Nepomuko samprata, todėl paminklai su jo skulptūromis statomi prie tiltų, upių, upelių, didesnių ar mažesnių vandens telkinių, griovių ar pažliugusių vietų.

Daugiau skaitykite čia:

https://ukmergesmuziejus.lt/ukmerges-krasto-medzio-drozejai-ir-dievdirbiai/

https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-nepomukas/

https://www.bernardinai.lt/sv-jonas-nepomukas-sazines-kankinys/