EKSPONATŲ ISTORIJOS &#8211; LIETUVOS RADIJO 100-METIS

https://www.delfi.lt/projektai/uz-ka-nobelis/naujienos/isradimas-del-kurio-pasaulis-staiga-sumazejo-64780981

Radijas Lietuvoje 1926–1940

Reguliarios Lietuvos radijo programos transliacijos pradėtos 1926 m. birželio 12 d. iš Kauno radijo stoties (pranešėjas Petras Spaičys). Pusmetį kasdien buvo transliuojama 1,5 valandos trukmės programa, kurią sudarė laikraščių ir agentūros ELTA informacija, orų pranešimai, plokštelių muzika, operų iš Valstybės teatro transliacijos. 1927 m. 3-4 valandų trukmės programą papildė visuomenės veikėjų, mokslininkų ir menininkų paskaitos, literatūros vakarai, radijo teatras (pirmasis radijo vaidinimas – Liudo Giros (1884–1946) „Beauštanti aušrelė“, 1927-03-04), specializuotos laidos vaikams, moterims, ūkininkams, to meto visuomeninių organizacijų (šaulių, skautų) valandėlės, pradėti kurti serijiniai vaidinimai su nuolatiniais herojais – Petro Biržio (1896–1970) „Pupų Dėdės pastogėje“, estradinės grupės „Linksmieji broliai“ programos ir kt., rengtos tiesioginės transliacijos iš svarbiausių šalies įvykių ir švenčių renginių vietų.

1927–1929 m. veikė Radijo taryba – visuomeninė organizacija radijo darbui ir programoms koordinuoti bei kontroliuoti. 1929 m. panaikinus Radijo tarybą, įkurtas valstybinis radijas Valstybės radiofonas – įstaiga, 1926–1940 m. rengusi radijo programas Kaune. Lenkijos okupuotame Vilniuje 1927–1939 m. veikė lenkų pastatyta Vilniaus radijo stotis ir Vilniaus radiofonas (Lenkijos radijo Vilniaus skyrius). 1935 m. Lietuva tapo Tarptautinės radijo sąjungos nare, Valstybės radiofonas įtrauktas į tarptautinį keitimosi radijo pogramomis tinklą.

1936–1939 m. veikė Klaipėdos radijas – valstybės radiofono padalinys, daugiausia retransliavęs Kauno radijo stoties programą, bet rengė ir originalių laidų. 1939 m. Vilnių grąžinus Lietuvai atstatyta Vokietijos aviacijos subombarduota radijo stotis. 1939 m. lapkričio 26 d. Vilniaus radiofonas vėl pradėjo veikti, iš pradžių kaip savarankiška įstaiga, 1940 m. vasario 21 d. tapo Valstybės radiofono skyriumi, laidas daugiausia retransliavo iš Kauno.

Daugiau skaitykite čia:

https://www.delfi.lt/projektai/uz-ka-nobelis/naujienos/isradimas-del-kurio-pasaulis-staiga-sumazejo-64780981

Radijas Lietuvoje 1940–1990

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą Valstybės radiofonas buvo įtrauktas į Sąjunginį radijo komitetą Maskvoje, pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie LSSR liaudies komisarų tarybos, pakeista vadovybė ir darbuotojai, įkurtos agitacijos ir propagandos redakcijos, pradėtos transliuoti laidos iš Maskvos.

Vokietijos okupacijos laikotarpiu (nuo 1941 m. rugpjūčio) Lietuvos radijas buvo įtrauktas į Vokietijos radijo tinklą ir dirbo prižiūrimas vokiečių cenzorių.

1944 m. Lietuvos radijas tapo SSRS sąjunginio radijo padaliniu, pradėtas kurti laidinio radijo tinklas. Per kelerius metus radiofikuoti visi valsčių ir kolūkių centrai. Transliuojamose programose didžiausią dalį užėmė komunistinę ideologiją skleidžiančios, sovietinį gyvenimą propaguojančios laidos.

1948 m. vasarį prasidėjo visų užsienio radijo transliacijų slopinimas, trukęs iki 1988 m. lapkričio 30 d.

1945 m. atstatyta Vilniaus, 1950 m. pastatyta Sitkūnų (prie Kauno) radijo stotys. 1956 m. įkurta antroji (kultūrinė muzikinė) Lietuvos radijo programa, atsirado daugiau kultūrinių laidų. 1957 m. sujungus Radijo informacijos vyriausiąją valdybą ir Vilniaus televizijos studiją buvo sudarytas Televizijos ir radijo komitetas. Per visą SSRS okupacijos laikotarpį Lietuvos radijas buvo griežtai kontroliuojamas ir cenzūruojamas. Pirmosios tiesioginės žurnalistų rengiamos laidos buvo 1987 m., kuomet pradėtos skaityti spaudos apžvalgos ir laida „Klausiate – atsakome“.

Dideli pokyčiai Lietuvos radijuje prasidėjo 1988 m. – laidoje užsienio lietuviams paskelbta apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susikūrimą, pradėti transliuoti nekupiūruoti interviu su Sąjūdžio nariais, pokalbių įrašai. 1989 m. atleisti radijuje dirbę Glavlit darbuotojai, neliko cenzūros.

Daugiau skaitykite čia:

https://www.delfi.lt/projektai/uz-ka-nobelis/naujienos/isradimas-del-kurio-pasaulis-staiga-sumazejo-64780981

Radijas Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo

1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos/Atkuriamojo Seimo sprendimu pakeistas Lietuvos televizijos ir radijo komiteto statusas – įkurta Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitinga valstybės įstaiga Lietuvos radijas ir televizija. Nuo 1990 m. Lietuvos radijas transliuoja visą parą.

1991 m. sausio 13 d. SSRS kariuomenės ir KGB padaliniai šturmu užėmė radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. Šturmuojamas Lietuvos radijas transliacijų nenutraukė. Nepriklausomos Lietuvos radijas sausio 14 d. pradėjo transliuoti iš Sitkūnų (prie Kauno) radijo stoties, vėliau – iš Vyriausybės studijos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, laikinos studijos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bibliotekos garso įrašų namuose ir kitų vietų. Iš Lietuvos radijo studijų Vilniuje Konarskio gatvėje sovietiniai kolaborantai transliavo prosovietinio Tarybų Lietuvos radijo programą. Maskvoje žlugus rugpjūčio pučui, 1991 m. rugpjūčio 22 d. okupantai pasišalino iš radijo pastatų.

1993 m. Lietuvos radijas tapo Europos transliuotojų sąjungos (European Broadcasting Union, EBU) nariu, su kitais sąjungos nariais pradėjo keistis muzikinėmis programomis. 1996 m. priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kuriuo radijui ir televizijai suteiktas visuomeninio transliuotojo statusas, panaikinta atskaitomybė Seimui. Lietuvos nacionalinis radijas tapo pelno nesiekiančia viešąja įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto ir komercinių pajamų.

1989 m. pradėjo veikti pirmoji komercinė radijo stotis „M1“, skirta jaunimui. Vėliau pradėjo veikti komercinės radijo stotys „Radiocentras“, „Vilniaus varpas“, „Znad Wilii“ ir kitos. 1993 m. Vilniuje įsteigta Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, vienijanti Lietuvoje veikiančias privačias radijo ir televizijos stotis ir ginanti jų teises. 2003 m. Lietuvos radijo ir televizijos centras pradėjo skaitmeninio radijo transliacijas.

2023 m. 40 transliuotojų valdė 22 nacionalinių, 10 regioninių ir 20 vietinių radijo stočių; populiariausios: „M1“, „Lietus“, „LRT Radijas“, „Radiocentras“, „Power Hit Radio“, „Relax FM“, „M1 PLIUS“, „Žinių radijas“, „Zip FM“, „Radio R“.

Daugiau skaitykite čia:

https://www.delfi.lt/projektai/uz-ka-nobelis/naujienos/isradimas-del-kurio-pasaulis-staiga-sumazejo-64780981