EKSPONATŲ ISTORIJOS – mamuto kaulo lazda (1863-ųjų metų sukilimo tremtinio Sibire)

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma lazda gaminta 1863-ųjų metų sukilimo tremtinio Sibire. Rankenos gale yra inicialai „MS“ ir įrašas „1868 TOBOLSK“.
Mamuto kaulas.Ilgis 56 cm. UkKM 5956. IE-1057

 

EKSPONATŲ ISTORIJOS

1863–1864 m. sukilimas

1863–1864 m. sukilimo tikslas buvo išsilaisvinimas iš Rusijos okupacijos, Lietuvos–Lenkijos valstybės atkūrimas. Ukmergės apskritis sukilime buvo viena aktyviausių.

Lietuvoje, skirtingai nei Lenkijoje, 1863 m. sukilime dalyvavo daug valstiečių, nepatenkintų 1861 m. baudžiavos panaikinimo sąlygomis (painia ir neaiškia baudžiavos panaikinimo tvarka, dideliais žemės išpirkimo mokesčiais). Tačiau pagrindiniai sukilimo vadovai buvo bajorai. Sukilėlių vadų pažiūros politiniais bei socialiniais – ekonominiais klausimais buvo skirtingos. Išsiskyrė dvi kryptys: baltųjų (konservatyviųjų) ir raudonųjų (liberalių demokratinių pažiūrų), kurių nesutarimai trukdė sukilimo eigai.

Sukilimas Ukmergėje

Lenkijoje 1863 m. sausio 22 d. prasidėjęs sukilimas vasario pradžioje persimetė į Lietuvą. Ukmergės apskritis sukilime buvo viena aktyviausių. Ukmergės apskrities sukilėliams vadovavo karo inžinierius, atsargos podporučikas Kasperas Maleckis (slapyvardis Kasperavičius). Jau vasario mėnesį sukilėliai ėmė burtis Lėno miške. Trečdaliui Zigmanto Sierakausko vadovaujamos sukilėlių kariuomenės žygio metu vadovavo Ukmergės sukilėliai. Po pralaimėto mūšio prie Biržų, kurio metu Z. Sierakauskas pakliuvo į nelaisvę, grįžę į Ukmergės apskritį sukilėliai daugiausia telkėsi Lėno ir Šešuolių miškuose. Sukilėlių būriai nuolat kilnojosi iš vietos į vietą kariaudami partizaninį karą su Rusijos kariuomene: naikindami telegrafo stulpus, išlaisvindami imamus į rekrūtus, valsčiuose užimdami valdžios įstaigas, ten sunaikindami dokumentus apie valstiečių nesumokėtus mokesčius, neatliktas prievoles valdžiai, bausdami sugautus rusų administracijos pareigūnus ir t.t. Gyventojai juos palaikė: tiekdavo maistą, perspėdavo apie Rusijos kariuomenės judėjimą.

Ukmergės rajono teritorijoje stambiausi mūšiai su Rusijos kariuomene vyko birželio 4 d. Lėno miške prie Gružų palivarko ir balandžio 30 d. Šešuolių miške. Sukilėliams labai stigo ginklų, daug jų kovėsi ištiesintais dalgiais. Beveik visus 1864 metus, kai didžiojoje Lietuvos dalyje sukilimas buvo jau nuslopintas, Ukmergės apskrityje tebeveikė keturi sukilėlių būriai. Paskutinieji Ukmergės apskrities sukilėliai pasidavė tik 1864 m. spalio–lapkričio mėn.

Sukilimo malšinimas

Siekiant įbauginti gyventojus, pagautiems sukilėlių vadams buvo viešai vykdomos mirties bausmės. Ukmergėje sukilėliai buvo kariami turgaus aikštėje (dabartinė Kęstučio a.).

Malšinant sukilimą Lietuvoje įvestas represinis Rusijos administracijos režimas, kuris labai sustiprino rusifikaciją: uždraudžiamas lotyniško lietuvių raidyno vartojimas, uždaromos nerusiškos mokyklos, konfiskuoti dvarai dalijami rusams stačiatikiams, į oficialias pareigas skiriami tik stačiatikiai.

Kita vertus, norint atitraukti valstiečius nuo sukilimo, režimas Lietuvoje, kitaip nei Rusijoje, valstiečiams sudarė daug palankesnę baudžiavos panaikinimo tvarką (labai sumažinti išperkamieji žemės mokesčiai, piniginės prievolės ir kt.). Tai paspartino kapitalizmo bei visos Lietuvos ūkio raidą.