EKSPONATŲ ISTORIJOS – miesto talka ir Ukmergės senosios gaisrinės apžvalgos bokštas. Fotografija, apie 1934-1935 m.


Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma fotografija, kurioje miesto talkos dalyviai pozuoja prie Ukmergės senosios gaisrinės apžvalgos bokšto. Apie 1934-1935 m.
UkKM 16416 F-3185

EKSPONATŲ ISTORIJOS

UKMERGĖS SENOSIOS GAISRINĖS APŽVALGOS BOKŠTAS

18 m aukščio gaisrinės apžvalgos bokštas pastatytas XIX a. 9 deš. Šio pastato statybą inicijavo tuometinis Ukmergės miesto burmistras Stanislovas Kazimieras Kosakovskis, kadangi tuo laikotarpiu mieste buvo kilę 2 itin dideli gaisrai. Ukmergėje dominavo medinė architektūra todėl, kilus net ir menkiausiam gaisrui, ugnis greitai išplisdavo ir sunaikindavo ištisus kvartalus. S. K. Kosakovskis, norėdamas po gaisro sustiprinti miesto priešgaisrinę apsaugą, Ukmergės gaisrininkų puskarininkio pareigoms pasikvietė patyrusį gaisrininkų instruktorių J. Kačanovskį iš Varšuvos, apmokėdamas jo kelionės į Ukmergę išlaidas. Mieste nebuvo etatinės gaisrininkų komandos, buvo laisvanoriška gaisrininkų draugija, kuriai šelpti iš miesto pajamų kasmet skirta 500 rublių. Šalia gaisrinės bokšto buvo arklidės ir vežimas su vandens statine. Gelbėtojų komanda šiuo vežimu skubėdavo į nelaimės vietą.

Gaisrinės bokšto apžvalgos aikštelėje gaisrininkai stebėdavo apylinkes. Bokšto viduje kabojo varpas, kuriuo skambindavo kilus gaisrui. Jis tarnavo ir kaip miesto laikrodis, pranešinėjęs miestiečiams valandas. Ugniagesių komandos budėtojai, pagal anuomet galiojusią tvarką, iš bokšto viršutinės aikštelės dieną naktį stebėdavo kas vyksta mieste bei jo apylinkėse. Vienas varpo dūžis skambėdavo kas pusvalandį, o kiekvieną paros valandą miestui paskelbdavo atitinkamas negarsių varpo dūžių skaičius. Periodiškai aidintys varpo dūžiai pranešdavo, kad apžvalgos bokšte budima sklandžiai, o mieste – tvarka ir ramybė. Šis veiksmas budėtojui padėdavo neprarasti budrumo ir neužmigti poste.

Deja, varpas iki šių dienų neišliko.

ĮDOMYBĖS

  1. * 1837 m. skirtos pirmosios lėšos priešgaisrinio inventoriaus įsigijimui.

  2. * 1841 m. mieste savo veiklą pradėjo ugniagesių gelbėtojų komanda.

  3. * 1861 m. Ukmergės miesto bendruomenės deputatai Gubernijos Valdybos įsakymu, kai kuriems miesto gyventojams, nurodė pasiruošti statines, kibirus, kopėčias, kobinus (šakes) ir kitus įrankius, arklius su vežėčiomis ar rogėmis ir atvykti į gaisro vietą.

  4. * 1877 m. per didžiausią miesto gaisrą sudegė 500 namų, cerkvė, 12 žydų maldos namų, valdžios įstaigos, nuostolis siekė per 1 000 000 rublių.

  5. * 1887 m. miesto dūma skyrė lėšų ugniagesių inventoriui įsigyti, tačiau atsisakė finansuoti arklių įsigijimą. Ugniagesiams neturint arklių vandenį į gaisro vietą vežė miesto vežikai, kurie gaudavo už tai atlyginimą. Tačiau nakties metu vežikai į gaisravietes vykti atsisakydavo.

  6. * 1934 m. nupirktas pirmasis priešgaisrinis automobilis Ukmergėje.

  7. * Miesto savivaldybė išlaikė gaisrininkų komandą, priešgaisrinei apsaugai kasmet buvo skiriama po 40 000 litų. Gaisro gesinimo priemonės – gurguolė ir du automobiliai su motoriniais siurbliais.

  8. * „Dar maždaug iki 1936 m. mieste valandų skaičių išmuša [gaisrinės] bokšte dežuruojąs [budintis] gaisrininkas, bet toks laiko pranešimas labai netikslus, nes dežuruojantis asmuo kartais vietoje 7 val. išmuša 8, o ką besakyti apie minučių tikslumą. Laikrodį galima būtų įtaisyti ir miesto valdybos rūmų priešakyje arba prie auto stoties.“ Iš laikraščio „Rytas“. 1936 m.

  9. * 1937 m. savivaldybė nupirko gaisrininkams naują „Flaner“ gaisro gesinimo mašiną už 16 884 litų.

Daugiau informacijos skaitykite čia:

https://ukmergeinfo.lt/interaktyvus-turas/