EKSPONATŲ ISTORIJOS – muziejuje saugoma burka, turinti savo istoriją
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma burka, turinti savo asmeninę istoriją. Namų darbo. XX a. 5 deš.
Vilnonis audinys. Ilgis 160 cm. UkKM 15735. Au-650.
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Burka
Nors už lango šilta kalendorinė žiema, bet visgi žiema. Taip ir norisi apsisiausti kokiu nors šiltesniu apsiaustu. Tad pakalbėkim apie populiarų XIX a. II p.–XX a. vid. žieminį rūbą – burką.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad bùrka – tai viršutinis berankovis milinis apsiaustas. Dėvėtas Kaukazo tautų piemenų.
Lietuvoje burkos, manoma, atsirado XIV amžiuje (Vytauto Didžiojo laikais). XVI–XVII amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje dėvėtos dviejų tipų burkos: ilgos, iš ilgaplaukio audinio, su siūlėmis (apgaubia ir žirgą, o lyjant sudrėksta tik paviršius) – raiteliams, ir trumpos, lygios, be siūlių – pėstininkams; pamušalas – ryškaus audinio. Burka susegama puošniomis sąsagomis.
Nuo XIX amžiaus vyrai ir moterys pradėjo dėvėti fabrikines, Voluinėje pagamintas plačias burkas iš veltinio audinio su rankovėmis ir gobtuvais. XIX amžiaus antroje pusėje – XX amžiaus viduryje burkos buvo ypač populiarios.
