EKSPONATŲ ISTORIJOS – Vyčio istorija
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas metalinis Vyčio ženklas. Gauta 1957 m.
UkKM 1041, IE–232
EKSPONATŲ ISTORIJOS
VYČIO ISTORIJA
Vytis – vienas seniausių herbų pasaulyje. Tai ženklas, kuris Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pradėtas naudoti XIII a. – XIV a. reiškiantis subrendusį valdovą, kuris kalaviju garbingai gina savo Tėvynę. Vytis yra vienas iš nedaugelio herbų, kurio simbolika buvo perimta iš kunigaikščių portretinių antspaudų.
Vytauto valdymo laikais XIV a. raitelis tapo visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu.
Vyčio simbolika paimta ne iš dinastinių herbų, bet iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Spėjama, kad valdovo portretas, o ne Gediminaičių stulpai ar Jogailos dvigubas kryžius tapo valstybės simboliu, nes herbas turėjo tarptautinę reikšmę, turėjo būti suprantamas visiems. Tuo metu jau daugiau nei 100 metų tęsėsi lietuvių žūtbūtinė kova dėl valstybingumo išsaugojimo, o raitelis kaip krašto gynėjas buvo aiškiai suprantamas tiek saviems tiek svetimiems, nes atspindėjo valstybės politinę situaciją.
XVI a. po Liublino unijos Vytis buvo vaizduojamas bendrame Abiejų tautų respublikos herbe. Lenkų heraldikai Lietuvos herbui suteikė Pogoń, Pogonia, Pogończyk vardą, kuriam Konstantinas Sirvydas nurodė dvi reikšmes – waykitoias ir waykimas. Vytis – naujas žodis, kurį sukūrė Simonas Daukantas.
Daugiau negu keturis šimtmečius valstybę reprezentavęs Vytis buvo panaikintas 1795 m., kai Lietuva ilgesniam negu 100 metų laikotarpiui pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Tačiau istorinis raitelis neišnyko. 1845 m. Rusijos imperatorius Nikolajus I jį patvirtino Vilniaus gubernijos herbu. Tačiau, vietoj dvigubo kryžiaus raitelio skyde buvo pavaizduotas aštuonių galų (stačiatikių) kryžius.
1918 m. vasario 16 d. atkūrus Lietuvos valstybę Vytis tapo Lietuvos Respublikos herbu. Lietuvos Steigiamojo Seimo 1922 m. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įrašyta: „Valstybės ženklas – baltas Vytis raudoname dugne“, tokia pat nuostata pakartota 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje. Pirmuosius herbo projektus sukūrė Tadas Daugirdas ir Antanas Žmuidzinavičius, taip pat buvo naudojami Adomo Varno, Adomo Galdiko, Juozo Zikaro ir kitų dailininkų nupiešti herbai. Labiausiai paplito Antano Žmuidzinavičiaus romantizuota herbo versija.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, ne tik nutrūko tolesnė valstybės heraldikos raida, bet ir buvo uždrausti visi valstybingumo simboliai. Už jų naudojimą iki Atgimimo buvo taikomos griežtos bausmės. Nepaisant to, nepriklausomos Lietuvos valstybės simboliai buvo naudojami pogrindyje.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. priėmė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą ir atkūrė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir tą pačią dieną įstatymu Dėl valstybės pavadinimo ir herbo įteisino Lietuvos valstybės istorinį herbą – Vytį.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38110&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10
https://www.bernardinai.lt/lietuvos-herbo-vycio-kilme/
https://www.daboti.lt/blogs/news/vycio-istorija-1
