Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – per Lietuvą nusidriekė jau ketvirtus metus skaičiuojantis Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas nacionalinės kultūros paveldo aktualinimo, kultūrinio turizmo plėtros ir modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas – ,,Lietuvos muziejų kelias”.

Projekte dalyvaujantys muziejai siūlė renginius, atskleidžiančius etnografinių regionų savitumą, kultūrinį palikimą, tradicijas. Ekspozicijų atnaujinimai, parodos, meniniai edukaciniai projektai, tradicinių amatų renginiai, susitikimai su tautodailininkais, liaudies meno sričių tyrinėtojais – tai tik dalis veiklos įvairovės, kurią galėjo rinktis lankytojai, keliaujantys ,,Muziejų keliu”.

Ukmergės kraštotyros muziejus į šį projektą įsijungė pirmus metus ir pristatė edukacinį užsiėmimą ,,Duonos kelias”.

Duonelė kepama ne viename muziejuje. Net ir mūsų, Ukmergės rajone, ši edukacija rengiama keliose vietose, tačiau mūsiškė išskirtinė, nes susijusi su Užugirio kraštu, pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtine. Todėl į renginį gausiai susirinkusius svečius pirmiausia supažindinome su renovuotu A. Smetonos Užugirio dvaru. Renginio dalyvius pasitikę Prezidento adjutantas (muziejaus direktorės pavaduotojas Vladas Kovarskas) ir Sofijos Smetonienės kambarinė Stefutė (muziejininkė Kristina Zinkevičienė) vaišino rudagalviais baravykais ir kvietė apžiūrėti ,,palocius”.

Iš dvaro svečiai atvyko į Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrių. Čia buvo supažindinti su muziejaus ekspozicija, ,,Lino kelio” kambariu, turėjo progą pasėdėti smetoniškos klasės suoluose.

,,Duonos kelio” klasėje, pasinaudojant lietuvių liaudies pasaka ,,Vilko duona”,buvo nuosekliai pasakojama duonos istorija, supažindinta su arimo , sėjos, kūlimo,malimo, duonos kepimo priemonėmis. Ne vienas renginio dalyvis pabandė pamalti rankinėmis girnomis ir įsitikino, kad tai gana sunkus darbas, kurį dažniausiai atlikdavo moterys.

Vėliau persikeliama į muziejaus senųjų amatų edukacijų centrą. Svečiai sutinkami skambia daina ir supažindinami su duonos kepimu. Jie su įdomumu klausėsi įvairių papročių, prisiminė patarles ir priežodžius, minė mįsles, atsakinėjo į viktorinos klausimus. Spėdami mįsles, grožėjosi lietuvių kalbos turtingumu ir skambumu. Visiems patiko štai kad ir tokios patarlės:,,Tėvas stuplys, motina parklamba, vaikai kukuliukai” (Krosnis, ližė, duonos kepalai), ,,Esu balta, visai nekalta, o šeimininkė mane kukeščiuoja” (Minkoma duona).

Na, o iškeptą duonelę reikėjo ir paragauti. Buvo skanaujami ir kiti tautinio paveldo patiekalai: bulvių plokštainis, lašinukai, bulvės su varške, naminis sūris ir sviestas, mėtų arbata su medumi…

Susirinkusieji nestokojo geros nuotaikos ir renginį užbaigė smagia daina.

B.Gudeliauskienė
Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė