Naujas muziejaus leidinys - „Ukmergės kraštotyros muziejaus istorijos ištakos”
Ukmergės kraštotyros muziejus išleido leidinį skirtą muziejaus 70-mečiui „Ukmergės kraštotyros muziejaus istorijos ištakos”. Spausdino UAB „Valdo leidykla”, tiraž. 300 vnt.
Leidinys pasakoja muziejaus įsikūrimo ir veiklos istoriją. Pristatoma kraštotyros muziejaus fondo rinkiniuose esantys eksponatai. Kiekvienas iš jų svarbi, informatyvi, savo laikmečio istoriją sauganti vertybė. Knygoje pristatoma tik maža dalis fonduose esančių eksponatų, tad pagrindinis tikslas – papasakoti muziejaus istoriją bei pristatyti kaupiamą ir saugomą kultūros paveldą esamiems ir būsimiems lankytojams.
Lietuvos muziejų kelias Ukmergėje
Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – per Lietuvą nusidriekė jau ketvirtus metus skaičiuojantis Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas nacionalinės kultūros paveldo aktualinimo, kultūrinio turizmo plėtros ir modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas – ,,Lietuvos muziejų kelias”.
Projekte dalyvaujantys muziejai siūlė renginius, atskleidžiančius etnografinių regionų savitumą, kultūrinį palikimą, tradicijas. Ekspozicijų atnaujinimai, parodos, meniniai edukaciniai projektai, tradicinių amatų renginiai, susitikimai su tautodailininkais, liaudies meno sričių tyrinėtojais – tai tik dalis veiklos įvairovės, kurią galėjo rinktis lankytojai, keliaujantys ,,Muziejų keliu”.
Ukmergės kraštotyros muziejus į šį projektą įsijungė pirmus metus ir pristatė edukacinį užsiėmimą ,,Duonos kelias”.
Duonelė kepama ne viename muziejuje. Net ir mūsų, Ukmergės rajone, ši edukacija rengiama keliose vietose, tačiau mūsiškė išskirtinė, nes susijusi su Užugirio kraštu, pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtine. Todėl į renginį gausiai susirinkusius svečius pirmiausia supažindinome su renovuotu A. Smetonos Užugirio dvaru. Renginio dalyvius pasitikę Prezidento adjutantas (muziejaus direktorės pavaduotojas Vladas Kovarskas) ir Sofijos Smetonienės kambarinė Stefutė (muziejininkė Kristina Zinkevičienė) vaišino rudagalviais baravykais ir kvietė apžiūrėti ,,palocius”.
Iš dvaro svečiai atvyko į Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrių. Čia buvo supažindinti su muziejaus ekspozicija, ,,Lino kelio” kambariu, turėjo progą pasėdėti smetoniškos klasės suoluose.
,,Duonos kelio” klasėje, pasinaudojant lietuvių liaudies pasaka ,,Vilko duona”,buvo nuosekliai pasakojama duonos istorija, supažindinta su arimo , sėjos, kūlimo,malimo, duonos kepimo priemonėmis. Ne vienas renginio dalyvis pabandė pamalti rankinėmis girnomis ir įsitikino, kad tai gana sunkus darbas, kurį dažniausiai atlikdavo moterys.
Vėliau persikeliama į muziejaus senųjų amatų edukacijų centrą. Svečiai sutinkami skambia daina ir supažindinami su duonos kepimu. Jie su įdomumu klausėsi įvairių papročių, prisiminė patarles ir priežodžius, minė mįsles, atsakinėjo į viktorinos klausimus. Spėdami mįsles, grožėjosi lietuvių kalbos turtingumu ir skambumu. Visiems patiko štai kad ir tokios patarlės:,,Tėvas stuplys, motina parklamba, vaikai kukuliukai” (Krosnis, ližė, duonos kepalai), ,,Esu balta, visai nekalta, o šeimininkė mane kukeščiuoja” (Minkoma duona).
Na, o iškeptą duonelę reikėjo ir paragauti. Buvo skanaujami ir kiti tautinio paveldo patiekalai: bulvių plokštainis, lašinukai, bulvės su varške, naminis sūris ir sviestas, mėtų arbata su medumi…
Susirinkusieji nestokojo geros nuotaikos ir renginį užbaigė smagia daina.
B.Gudeliauskienė
Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė
Igno Šeiniaus, rašytojo ir diplomato, pėdsakais
Praėjusią savaitę į Kraštotyros muziejų rinkosi sambūrio ,,Prie židinio'' (vadovė Z.Stunžėnienė) nariai ir žmonės, kurie neabejingi istorijai, turintys norą kuo daugiau sužinoti apie iškilias asmenybes, garsinusius mūsų kraštą.
Labai įdomų ir išsamų pranešimą apie Igną Šeinių (1889-1959), svarbių mūsų istorijos įvykių liudininką, kilusį iš Ukmergės apskrities, skaitė Zuzana Stunžėnienė. Pranešėja priminė, kad Ignas Šeinius 1919 m. tapo Lietuvos Respublikos pasiuntinybės sekretoriumi Kopenhagoje, 1921 m.-Lietuvos pasiuntiniu Helsinkyje, o 1923-1926 m. atstovavo Lietuvai skandinavų kraštuose.
Pasitraukęs iš diplomatinės tarnybos , I. Šeinius irgi turėjo progos iš arti matyti Lietuvos padėtį: ir redaguodamas ,,Lietuvos aidą'' (1933-1935), ir būdamas Klaipėdos krašto gubernatūros patarėju spaudos reikalams, ir tapęs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiojo įgaliotinio pavaduotoju Vilniaus kraštui (1939-1940). 1940 metais emigravo į Švediją, po trejų metų gavo pilietybę ir ten gyveno iki mirties.
Ignas Šeinius literatūrinę karjerą pradėjo 1910 m. ,,Vilties'' dienraštyje rašydamas trumpus feljetonus. Žinomiausi I. Šeiniaus kūriniai yra romanas ,,Kuprelis'' (1913) ir grožinės memuaristikos kūrinys ,,Raudonasis tvanas''(1940).
,,Kuprelis''-pirmasis ir bene ryškiausias impresionizmo krypties romanas lietuvių literatūroje. Tai idealistinis kūrinys, vaizduojantis įgimtą negalią turinčio žmogaus, kuproto malūnininko Olesiaus ir gražuolės Gundės meilės istoriją.
Kūrinį ,,Raudonasis tvanas'' pristatė sambūrio ,,Prie židinio'' narys profesorius Rimvydas Tumas, kuriam mokslininkų simpoziume Estijoje teko galimybė pabendrauti su I. Šeiniaus anūku.
,,Raudonajame tvane'' į politinius įvykius žvelgiama per asmeninio buvimo, autentiškų įspūdžių prizmę. Tautos, valstybės likimas susipina su paties I. Šeiniaus, diplomato, žymaus visuomenės veikėjo, rašytojo, padėties netikrumu: ,,Ryt poryt nutrūks ir tas paskutinis ryšys su pasauliu'', „...Geležinė dangtis virš Lietuvos hermetiškai užvožiama''. Gelbėjo Raudonojo Kryžiaus darbuotojo statusas, atsiliepęs ir knygos pasakotojo pozicijai. I. Šeinius neskuba smerkti. Nori suprasti, kas dedasi Lietuvoje, kodėl laidojama nepriklausomybė. Atskiruose įvykiuose, atsitikimuose, o kartais net smulkmenose buvusio diplomato skvarbus žvilgsnis užčiuopia esmę. Knygoje susiklosto mozaikiškas, bet istorines tendencijas tiksliai atkuriantis 1939-1940 metų Lietuvos politinės situacijos vaizdas.
Retas sambūrio ,,Prie židinio'' narių susitikimas, pasirinktos temos nagrinėjimas lieka be vaidybos. Čia didžiulis nenuilstančios, kūrybingumu pasižyminčios, režisierės talentą turinčios vadovės Z. Stunžėnienės nuopelnas. Ir šį kartą ji sugebėjo meistriškai parašyti scenarijų, suburti gražų aktorių būrelį, kurie suvaidino I. Šeiniaus komedijos ,,Diplomatas'' A veiksmą su prologu.
Renginio dalyviai nuoširdžiai juokėsi ir plojo vaidinusiems : žurnalo ,,Vinter'' redaktorei Beti, vedusiai forumą (A.Survilienė), ministeriui (Mečislovas Grigucevičius), ministerio meilužei (Zofija Navalinskienė), grožio profesorei Rinoldi (Onutė Žiedelienė), siuvėjai (Alvyda Gindželienė), ministerio sekretorei (Emilija Vaitkevičienė), tarnaitei (Apolonija Grigaliūnienė), bedarbiui (Alfonsas Atkočiūnas). Skambėjo 1934 m. Lietuvos radijo dainos, kurias atli ko ansamblis ,,Sedula''.
Renginyje svečiavosi Marijampolės literatų klubo ,,Sietynas'' pirmininkas Ričardas Jurgelevičius. Jis atvežė poetei Z.Stunžėnienei diplomą už eilėraštį, laimėjusį konkurse tema ,,Meilė-šeimos ir gerovės pagrindas''. Respublikinis literatų konkursas vyko Marijampolėje. Jame dalyvavo 35 poetai iš 12 rajonų. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai anonimiškai atrinko penkis eilėraščius, tarp jų ir mūsiškės poetės Z.Stunžėnienės. Džiaugiamės drauge su ja dėl svaraus apdovanojimo ir linkime tolesnės kūrybinės sėkmės.
Po renginio jo dalyviai dar ilgokai bendravo, dalinosi įspūdžiais, aptarinėjo vaidybą, kalbėjosi apie tolimesnius planus.
