2012 m. Istorinės LR Prezidentūros parengta paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“, supažindina su Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu veikusių moterų draugijų veikla bei reikšmingais įvairių profesijų, skirtingų socialinių sluoksnių moterų darbais. Parodos rengėjai siekė įvairiapusiškai apžvelgti ano meto moterų interesus, jų politinius tikslus, kultūrinio bei socialinio darbo siekius, fizinį ir dvasinį tobulėjimą.
Dar XIX a. pabaigoje supratusios, jog tik vienybėje glūdi stiprybė, moterys steigė draugijas ir noriai įsitraukė į jų veiklą. Altruizmo ir artimo meilės vedamos moterys dirbo socialinėje ir švietimo sferose, o norėdamos prisidėti prie Lietuvos kultūros ir mokslo plėtojimo ryžtingai siekė išsilavinimo, rinkosi naujas profesijas, stengėsi priimti modernaus gyvenimo iššūkius. 1919 m. pabaigoje Lietuvos moterys gavę balsavimo teisę tapo pilnavertėmis pilietėmis. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu šalyje veikė kelios dešimtys stambių moterų organizacijų, turėjusios daugiau nei 120 tūkst. narių. Garsiausios iš jų: „Lietuvos moterų katalikių draugija“, „Lietuvos moterų taryba“ ir kitos. Moterys stengėsi neatsilikti nuo vyrų visose srityse, net ir sporte bei kariniame pasirengime. Tūkstančiai moterų priklausė Lietuvos Moterų Šaulių ir Skautų organizacijoms, aktyviai sportavo ir buvo pasiryžę drąsiai ginti savo šalį. Parodoje atskleidžiamos įvairiapusis moterų veiklos paveikslas: moteris – aktyvi ir jautri pilietė, tautinės kultūros puoselėtoja, kūrėja, namų židinio sergėtoja, siekianti jai iškeltų tikslų.
2007 metais Lietuvos moterys minėjo šimtmetį nuo Pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo, o 2011 metais šimtmetis sukako nuo Lietuvos moterų judėjimo pradininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 1911 m. iškelto moterų politinio siekio – Ieškome teisybės! Reikalaujame žmogaus teisių!, kuris anuomet pažadino lietuves vieningam darbui ne tik už savo teises, šviesesnę buitį, bet ir už tautos interesus. Ir anuomet, ir šiandien aktualumo nepraranda prieš šimtmetį pirmajame Lietuvos moterų žurnale „Lietuvaitė“ išspausdintas kreipimasis į moteris: „<…> Gražioji vadinasi mūsų lytis: – kame gi mūsų gražieji darbai? Veikalai? Ar tali mes esame pažengusios pirmyn? <…> Ar esame draugijų, sąjungų sąnariais? Ar šluostome vargdienių ašaras? Ar esame veiklios? Doros? Tobulos?.. Mes galime daug padaryti gero ir pačios sau ir kitiems, ir visam pagaliaus mūsų kraštui; – kodėl gi to mes nedarome? Ar yra tarp mūsų meilė? Vienybė? Tobulybė?.. Toli gražu!.. Skurdu!.. Būkime tad tobulos“ (Lietuvaitė, 1910, Nr. 1, p. 4)
Paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ supažindina su Lietuvos moterų emancipacijos istorija, moterų dalyvavimu svarbiausiuose šalies politiniuose bei kultūriniuose įvykiuose, įvairių draugijų veikla, išsilavinimo siekiu bei karjeros galimybėmis, moters vaidmeniu šeimoje, jos buitimi, laisvalaikiu. Ekspoziciją pagyvina moterų mintys, karikatūros, šaržai. Pristatomas ryškiausių asmenybių – G. Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Magdalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų indėlis įvienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui.
Parodos kuratorės: dr. Ingrida Jakubavičienė, Jovita Jankauskienė
Ekspozicijos dizainerė: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė
Parodos organizatoriai: Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos globėja: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė
Parodos mecenatė: Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė
Projekto partneriai ir rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarija, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kauno apskrities archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Radvilės Morkūnaitės labdaros ir paramos fondas, Kauno M. K. Čiurlionio Lions klubas
