Virtuali paroda „Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulkas Ukmergėje“

1918 metų vasarį paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, Lietuvos valstybės padėtis buvo itin sudėtinga: dar tęsėsi vokiečių okupacija, į mūsų žemes kėsinosi revoliucinė Rusija, kaimynė Lenkija puoselėjo savo grobikiškus planus dalies Lietuvos atžvilgiu. Iškilo būtinybė sukurti savo karines pajėgas.

Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulkas buvo pradėtas formuoti Vilniuje 1918 m. lapkričio mėn. 23 d. ministro pirmininko ir Krašto apsaugos ministro profesoriaus Voldemaro įsakymu. Gruodžio mėnesį pulkas buvo perkeltas į Alytų. 1919 m. pirmoje pusėje pulkas kovėsi su bolševikais prie Daugų, Jiezno, Prienų, Ukmergės, Zarasų, su bermontininkais – Baisogalos apylinėse, prie Radviliškio, 1920 m. – su lenkais – ties Varėna, Trakais.

1919 m. spalio 30-ąją pulkui, atsižvelgiant į jo nuopelnus kovose už Lietuvos nepriklausomybę, buvo suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas.

1923 – 1939 m. pulkas dislokavosi Ukmergėje Kauno–Deltuvos–A. Smetonos gatvių rajone. 1932 m. buvo pastatytos naujos kareivinės. 1929 m. jame tarnavo 58 karininkai ir 757 kareiviai. 1936 m. pulke buvo 3 batalionai, 13 kuopų, 39 būriai. Juose tarnavo 67 karininkai, 139 puskarininkiai, 1876 kareiviai. Tarpukario Lietuvos kariuomenė savo ginkluote ir taktiniu pasiruošimu nenusileido kitoms Europos šalims. 1937 m. pulke lankėsi JAV karo atstovas Pabaltijo šalims G. B. Guentheris, su Latvija ir Estija pastoviai buvo keičiamasi karininkais – stažuotojais, stebimi manevrai. I p. DLK Gedimino pulkas buvo ginkluotas revolveriais, šautuvais, kulkosvaidžiais, minosvaidžiais, pabūklais. Pulke tarnavo šauktiniai iš Ukmergės bei gretimų apskričių: lietuviai, žydai, lenkai, vokiečiai. Karininkų gretas nuolat papildydavo karo mokyklos absolventai. Vasaros ir žiemos laikotarpiais pulkas dalyvaudavo pratybose Gaižiūnų, Zujų poligonuose, kitose apskrities vietose.

I p. DLK Gedimino pulkas buvo neatsiejama Ukmergės visuomeninio gyvenimo dalis. Šventėse miestiečių akis džiugindavo karių paradai, lydimi pulko orkestro, kariuomenės diena buvo iškilmingai minima miesto aikštėje, kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventės proga gyventojai galėdavo lankytis kareivinėse ir susipažinti su karių gyvenimo sąlygomis. Pulko vadovybės kvietimu mieste lankėsi žymūs to meto kultūros veikėjai S. Šimkus, V. Zaunienė, A. Dvarionienė, J. Grušas, B. Brazdžionis.

1923 – 1939 m. pulkui vadovavo: plk. V. Skorupskis, plk. J. Skorulis, plk. ltn. A. Paškovičius, plk. V. Šaudzis, plk. P. Dundulis, plk. M. Rėklaitis, plk. L. Gustaitis, plk. V. Karvelis.

Prisiminimais apie Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulką bei jo dislokacijos laiką Ukmergėje, pasidalino karininkas Jonas Abraitis knygoje „Gedimino pulko likimas“.

Jonas Abraitis Nepriklausomos Lietuvos kadrinis karininkas, gimė 1912 m. Marijampolės apskrityje Susnavos parapijoje. Savo karjerą pradėjo 1938 m. Lietuvos karo mokykloje įgijęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, paskirtas į Lietuvos kariuomenės I pėstininkų DLK Gedimino pulką. Šiame pulke tarnavo iki pat Lietuvos kariuomenės likvidavimo. Raudonajai armijai slenkant į Lietuvą, J. Abraitis pasitraukė į Vakarus. 1949 m. apsigyvenęs JAV dirbo geležinkelio transporte, dalyvavo karininkų minėjimuose, skaitė pranešimus, materialiai šelpė įvairias lietuvių organizacijas, kaupė literatūrą. 1993 m. kovo 11-sios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – Lietuvos Krašto apsaugos ministro įsakymu už nuopelnus Lietuvai suteiktas dimisijos majoro laipsnis.

J. Abraitis rašo: „Pirmasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas, garbingai įvykdęs savo užduotis Lietuvos Nepriklausomybės kovose, nuo 1923 metų pavasario apsistojo Ukmergėje, prie gražiosios Šventosios upės, tekančios per puikiąsias Aukštaitijos apylinkes, pavasarį ir vasarą pasipuošusias žydinčiom lankom, vešliais karklynais ir amžinai žaliuojančiais pušynais bei eglynais. <…>

Ukmergės visuomenė labai mylėjo savo karius, o kariai – mieląją miesto ir apylinkių visuomenę.

Kasmet, pavasarį ar vasarą, mieste buvo ruošiama kariuomenės – visuomenės susiartinimo šventė. Tai buvo vienybės, draugiškumo, pagarbos ir meilės abipusiškas pasireiškimas. Kiek nuoširdaus džiaugsmo turėdavo mažieji, gavę progos „pajodinėti“ ant pabūklų vamzdžių, jaunimas pašaudyti iš šautuvų bei kulkosvaidžių, o senimas kartu su kariais žavėdavosi pulko orkestro atliekamas muzikos kūriniais ir grožėjosi jaunimo tautiniais šokiais.“

I p. DLK Gedimino pulkas II pasaulinio karo pradžioje

1939 m. rugsėjo 1-osios rytą Vokietijos armija įsiveržė į Lenkiją. J. Abraitis prisimena: „ Aš tarnavau mokomoje kuopoje, buvau sunkiųjų kulkosvaidžių būrio vadu. Po 10 min. jau buvau kuopos raštinėje ir prisistačiau kuopos vadui kpt. V. Šukiui. Kai susirinko visi kuopos karininkai, kuopos vadas pasakė: „Karas! Įsakau išeigines uniformas pakeisti pilnomis kautynių uniformomis, pasiruošti lagaminuką su reikalingiausiais daiktais, susitvarkyti, per vieną valandą atvykti į kareivines prie savo dalinių. Gautas pulko vado įsakymas išvykti. Vykdyti!“ Pulkas gavo įsakymą užimti gynybines pozicijas pasienyje, Širvintų – Musninkų rajone.“

I p. DLK Gedimino pulkas apleidžia Ukmergės miestą

1939 m. spalio 16 d. I p. DLK Gedimino pulkas atsisveikina su Ukmerge. Kaip rašo J. Abraitis, pulkas „pilnoje kautynių parengtyje pajudėjo žygiui į Vilnių. <…> Gatvės buvo perpildytos atsisveikinančiais žmonėmis. Jaunimas, moksleiviai su gėlėmis ašaromis ir nuoširdžiais, paskatinančiais žvilgsniais išlydėjo išvykstančius pulko karius.“ I p. DLK Gedimino pulkas Vilnių pasiekė spalio 28 d. „Priekiniai apsaugos daliniai ir pagrindinės voros jėgos į miestą įžygiavo per Žaliąjį Neries tiltą apie 15-16 val. <…> Nors buvo lietingas ir miglotas pavakarys, bet miesto gatvės buvo perpildytos. Tūkstančiai vilniečių mus sveikino kaip išvaduotojus.“ Pražygiavę Šv. Jurgio prospektu (vėliau Gedimino g.), kareiviai pasiekė Katedros aikštę, kur „<…> virš pagrindinio sutikimo vartų žygiuojantieji vyrai matė didžiulį plakatą su vilniečių žodžiais: „Sveikiname Lietuvos Kariuomenę“.

Tą pačią dieną Jonas Abraitis buvo paskirtas 1-os rūšies sargybos vadu Gedimino kalne. „Aš nesitikėjau, kad kada nors man, kaip Lietuvos kariuomenės kariui, teks pirmam įspausti pėdą istoriniame Vilniaus Gedimino kalne <…>. Ne iškarto pavyko kalno šlaitus nugalėti. Pradėjus eiti taku aukštyn, netikėtas ir staigus balsas iš už krūmų rusiškai suriko: „Stok!. O kai sustojome prie mūsų krūtinių atsirado ilgi, keturkampiai durtuvai su nieko gero nežadančiu įspėjimu: „Nė vieno žingsnio pirmyn!“. Nesusipratimą kilusį besikeičiant sargybomis išsprendė raudonosios armijos karininkas stebėjęs įvykį.

„Raudonosios armijos sargyba buvo apsistojusi mažoje, iš lentų sukaltoje patalpoje, kyri man priminė Suvalkijos ūkininko malkinę. Vienoje to namelio pusėje buvo mažas, atskiras kambarys su lentynomis, ant kurių buvo sudėta įvairios puodų šukės, savotiški žiedai, surūdiję iečių galai ir kitokios muziejinės smulkmenos. Vėliau sužinojome, kad prieš lenkų-vokiečių karą Vilniaus archeologai darė kasinėjimus Gedimino kalne ir šioje patalpoje laikė radinius.

Po susipažinimo įvyko trumpas pasikalbėjimas ir draugiškas pasirūkymas. Mes, lietuviai, raudonosios armijos karius vaišinome „Regatomis“, „Kir“ ir geru tabaku, o jie mus labai stipriais rūkalais. Aš niekuomet nebuvau rūkęs labai stiprus tabako, taigi, kai truktelėjau papiroso dūmą, atrodė, kad kažkas kirto gumine lazda į galvą, užkimšo kvėpavimo takus, akyse pasidarė tamsu, tamsumoje atsirado šimtai žvaigždžių.

Po dieninių lauko taktinių pratybų ir statutinių pamokų, turimus laisvalaikis stengėmės naudoti susipažinimui su Vilniumi, jo grožiu ir istorinėmis įžymybėmis bei paminklais. Prasidėjo naujas gyvenimas, šį kartą jau tikroje Lietuvos sostinėje. Miestas buvo apiplėštas, miesto vaizdas atrodė skurdžiai. Krautuvės uždarytos, tuščios, prekės išvogtos, išplėštos arba paslėptos.

Tik vėliau, įsikišus vyriausybei, atsidarė naujos parduotuvės su įvairiomis prekėmis. Mieste pradėjo veikti valgyklos, vakarais restoranai su puikia šokių muzika. Buvę Vilniaus prekybininkai, pasitikėdami susidariusia padėtimi, pasijuto drąsesni, pamažu, atsargiai ir apdairiai pradėjo atidarinėti savąsias krautuves, išdėstė į lentynas vertingesnes suslėptas prekes. Po kelių mėnesių Vilnius pradėjo ramų, sotų ir be didesnių rūpesčių, normalų gyvenimą. Iš fabrikų kaminų pradėjo rūkti dūmai, šimtai įmonių ir dirbtuvių paleido į darbą sustojusias mašinas, o kailių ir medžiagų krautuvės, siuvyklos pasiūlė savo patarnavimus. Nenuostabu, kad daugelis vedusiųjų savo žmonas papuošė brangiais kailiais, o valgomuosius – aukštos vertės servizais.“

Tačiau gražus ir ramus gyvenimas trūko neilgai. 1940 metų birželį, 5 val. 30 min. I Gedimino pulko budėtojas jaunesnysis leitenantas J. Abraitis gavo įsakymą „tautinės vėliavos Gedimino kalne neiškelti.“


I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Mykolas Šalavėjus


I p. DLK Gedimino pulko muzikantas

I p. DLK Gedimino pulko štabo ūkio skyriaus viršila J. Akstinavičius


I p. DLK Gedimino pulko grandinis B. Bičiūnas

I p. DLK Gedimino pulko vyriausias puskarininkis

I p. DLK Gedimino pulko muzikantas


I p. DLK Gedimino pulko mokomosios kuopos vyresnysis puskarininkis Tichonas Koroliovas


I p. DLK Gedimino pulko karys su štabo komandos uniforma


I p. DLK Gedimino pulko jaunesnysis leitenantas Stasys Balčiūnas, tarnavęs Ukmergėje 1930 – 1939 m.

I p. DLK Gedimino pulko štabo viršila Jonas Stelionis

I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Pranas Uginčius

I p. DLK Gedimino pulko viršila Jonas Stelionis

I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Jonas Geibūnas


I p. DLK Gedimino pulko vyriausias puskarininkis Kazys Juknevičius


I p. DLK Gedimino pulko daktaro J. Basanavičiaus karo logoninės–sanatorijos puskarininkis Karolis Utka, foto P. Perkas


I p. DLK Gedimino pulko pulkininkas leitenantas Juozas Šlepetys


I p. DLK Gedimino pulko mokomosios kuopos viršila Stasys Gipas, foto P. Perkas

I p. DLK Gedimino pulko karys Juozas Rutelionis, foto P. Perkas

I p. DLK Gedimino pulko jaunesnysis leitenantas Bronius Karevičius (dešinėje) ir jaunesnysis leitenantas Antanas Rugys


I p. DLK Gedimino pulko jaunesnysis leitenantas Stasys Balčiūnas su žmona Aleksandra, foto P. Perkas

I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Pranas Uginčius su žmona

I p. DLK Gedimino pulko kariai

 

I p. DLK Gedimino pulko ryšio komanda

I p. DLK Gedimino pulko raštininkų komanda

I p. DLK Gedimino pulko kariai laisvalaikiu

I p. DLK Gedimino pulko kulkosvaidininkų kuopos kariai

Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona tarp I p. DLK Gedimino pulko karių


I p. DLK Gedimino pulko štabo raštinės darbuotojai prie „mobilizacijos stalo“, pirmas iš kairės viršila Jonas Stelionis, foto K. Juknevičius

I p. DLK Gedimino pulko kariai vasaros poligone, rengiasi priziniam šaudymui

 

I p. DLK Gedimino pulko kariai žiemos pratybose

I p. DLK Gedimino pulko penkerių metų šventė

I p. DLK Gedimino pulko kariai žygiuoja Kęstučio a.

I p. DLK Gedimino pulko kariai žygiuoja Kęstučio a.

I p. DLK Gedimino pulkas žygiuoja Kauno g.

I p. DLK Gedimino pulko šventė 1925 m. rugpjūčio 27 d.

I p. DLK Gedimino pulko kariuomenės ir visuomenės suartinimo šventė, foto Otto Patas

I p. DLK Gedimino pulko naujokų priėmimas į kariuomenę

I p. DLK Gedimino pulko kariai prie Šventosios upės

I p. DLK Gedimino pulko orkestras gegužinėje Pivonijos šile

I p. DLK Gedimino pulko rikiuotė kareivinių kieme

I p. DLK Gedimino pulkas mini Vasario 16-tą – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

I p. DLK Gedimino pulko orkestras

I p. DLK Gedimino pulko štabo pastatas

I p. DLK Gedimino pulko naujos kareivinės, 1935 m.

I p. DLK Gedimino pulko ir mokomosios kuopos kareivinės Deltuvos g.

I p. DLK Gedimino pulko kariai keliasi per Šventosios upę

I p. DLK Gedimino pulko kariai žygyje

I p. DLK Gedimino pulko vėliava

I p. DLK Gedimino pulko vėliava

Ukmergiškiai sutinka I p. DLK Gedimino pulko karius Ukmergės siaurojo geležinkelio stotyje

I p. DLK Gedimino pulko ūkio kuopa Ukmergės siaurojo geležinkelio stotyje