Virtuali paroda: „1991 METŲ SAUSIS: LAISVĖS KOVOS ĮVYKIAI“

Minėdamas apgintos Laisvės 30-metį Ukmergės kraštotyros muziejus parengė virtualią fotografijų parodą „1991 METŲ SAUSIS: LAISVĖS KOVOS ĮVYKIAI“, skirtą Sausio 13-osios atminimui. Virtualioje galerijoje pateikiamos fotografijos, gautos iš Centrinio Valstybės archyvo, kuriose įamžintos mūsų tautos istorijai svarbios akimirkos.

Kas nutiko 1991 metais sausio 13 dieną, galime pamatyti ir išgirsti iš tų tragiškų įvykių amžininkų, užfiksavusių visus lemtingus momentus fotojuostose ir videokasetėse. Atmintyje įsirėžę įvykiai, skambios melodijos ir laisvės dainų posmai parodo, kokia svarbi vyko tautos kova už laisvą savo šalį.

Nuo sausio 8-osios Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą prie svarbiausių pastatų: parlamento, Vyriausybės rūmų, Televizijos ir radijo komiteto, Vilniaus televizijos bokšto, Telefonų ir telegrafų stoties. Iš visos Lietuvos žmonės vyko į Vilnių ginti Lietuvos Nepriklausomybės. Sausio 11 -ąją Aukščiausiosios Tarybos gynėjai ir savanoriai davė ištikimybės priesaiką Lietuvos Respublikai. Pagrindinis gynėjų ginklas buvo meilė Tėvynei. Sausio 11-12 dienomis Nepriklausomybės aikštėje susirinko tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos, pasiryžę ginti savo ir savo vaikų laisvę. Atvyko savanoriai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, kad padėtų Lietuvos žmonėms gintis nuo sovietų agresijos. Beginklė Lietuva kovojo ne tik dėl laisvės išlikti laisva, nepriklausoma, demokratine valstybe, ji kovojo už pamatinių demokratijos vertybių pergalę visoje Europoje.

Nepabūgę sovietų tankų, žmonės bėgo prie parlamento rūmų pasiruošę atiduoti gyvybę už Lietuvą ir jos laisvę. 1991 m. sausio – vasario mėnesiais žmonės nesitraukė nuo parlamento. Maldos susipynė su patriotinėmis dainomis, diskusijomis prie laužų ir mitingais. Gynėjus šildė karšta arbata ir dalijama duona. Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai sausio 13-14 dienomis prie parlamento statė barikadas iš armatūros tinklų, gelžbetonio blokų, statybinių plokščių – iš visko, kas būtų galėję sustabdyti agresorių. Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti. Bendromis pastangomis sugebėjo sustabdyti sovietų agresiją ir neleido dar kartą nusileisti geležiniai uždangai. Buvo ne tik apginta Lietuvos laisvė, bet ir panaikinta riba, skyrusi Vidurio ir Rytų Europą.

Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią.


Virtuali paroda: „Tautodailės atspindžiai: 100 eksponatų“

Ukmergės kraštotyros muziejus įprasmindamas 2020-uosius Tautodailės metus, parengė parodą „Tautodailės atspindžiai: 100 eksponatų“. Norime Jus supažindinti su muziejaus rinkiniuose saugomais įvairių tautodailės žanrų kūriniais, kurie atspindi mūsų krašto tradicijas, papročius ir kultūrą. Virtualioje parodoje išvysite šimtą, Ukmergės krašto tautodailininkų, amatininkų ir vietinių gyventojų, kūrinių, pagamintų iš šiaudų, vytelių, popieriaus, tekstilės, keramikos, medžio, geležies, ir kitų medžiagų. Kiekvienas dirbinys sukurtas, iš kartos į kartą paveldėta apdirbimo, pagaminimo technika ar puoštas tradiciniais lietuvių liaudies simboliais. Svarbu išsaugoti savo kultūros identitetą, o tai galime padaryti tik rūpinantis, skleidžiant ir puoselėjant mūsų tautos etnines tradicijas. Tad kviečiame Jus, pamatyti ir susipažinti su mūsų krašto liaudies pasaulėjauta, buitimi bei kultūros papročiais, kurie bus atskleisti per 100-tą muziejuje saugomų tautodailės eksponatų!

 


Virtuali paroda „Prisiminus vaikystės Kalėdų eglutę“

Ukmergės kraštotyros muziejus, pasitikdamas vieną gražiausių metų šventę – Šv. Kalėdas, parengė virtualią parodą „Prisiminus vaikystės Kalėdų eglutę“. Kviečiame prisiminti savo vaikystės eglutes, o mažuosius susipažinti su eglučių puošimo tradicijomis. Parodoje išvysite muziejaus rinkiniuose saugomus eglutės žaisliukus ir girliandas, kokiais buvo puošiamos eglutės lietuvių namuose sovietmečio laikotarpiu.

Nuo seno Šv. Kalėdos kiekvieno lietuvio gyvenime buvo labai svarbi šventė. Anksčiau didžiausia šios šventės puošmena buvo ant balkio kabinti įspūdingi šiaudų sodai. Manoma, kad aukso spalvos stiebeliuose yra sukaupta daug saulės energijos ir todėl į namus jie atneša laimę bei harmoniją. Buvo tikima, kad pasikabinus namuose sodą, į jį susirinks vėlės ir apsaugos namus nuo nelaimių. Lietuviai namus puošdavo ir žalių augalų šakelėmis, kartais pastatydavo ar pakabindavo rugių pėdą.

Žaliaskarės eglutės puošimo tradicija atsirado Vokietijoje XVI a. ir pamažu pasiekė kitus kraštus. Į Lietuvą šis paprotys atkeliavo visai neseniai, kiek daugiau nei prieš 100 metų, XIX a. pabaigoje. Pirmosios tokių eglučių dekoracijos buvo rankų darbo, padarytos iš gamtoje randamų medžiagų. Pats populiariausias eglutės puošimo būdas – įvairūs šiaudinukai. Tikėta, kad ant eglutės pakabinus šiaudinius žaisliukus, kitais metais šeima sulauks gero derliaus. Lietuviai savo eglutes puošdavo obuoliais, riešutais. Jie simbolizavo vaisingumą, derlingumą, galėjo sustiprinti vedybinius ryšius. Ant eglutės kabindavo ir karpytus spalvotus popierėlius, saldainius, iš tešlos lipdytus ir keptus įvairius figūrinius sausainius. XX a. I p. eglutes imta apibarstyti vatos gniužulėliais, ar iš jos suformuodavo įvairių figūrėlių žaisliukus. Buvo populiaru apšviesti eglutes tikromis žvakėmis, kurios buvo tvirtinamos prie eglės šakų vašku arba segtukais. Tačiau jos buvo uždegamos tik vieną kartą – Kūčių vakarienės metu. Buvo tikima, kad deganti ugnis apsaugos šeimą nuo visų blogybių. XX a. 3 deš. pab. Lietuvoje pradėjo plisti ir pirktiniai eglučių žaisliukai, gaminti iš stiklo, tačiau jie buvo labai brangūs, todėl rankomis gaminti žaisliukai išliko dar gana ilgą laiką.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomi kalėdiniai eglutės žaisliukai

Nuo XX a. pr. iki XX a. 7 deš. buvo paplitę žaisliukai gaminti iš stiklo vamzdelių ir karoliukų, naudojant vielą. Šie žaisliukai tarsi tradicinių lietuviškų miniatiūrinių šiaudinių sodų kopijos: įvairaus dydžio ir skirtingų konstrukcijų žvaigždės, nameliai, varvekliai, kūgiai. Tokie žaisliukai tarpukariu buvo gaminti ir Lietuvoje.

Sovietmečiu populiarūs buvo iš kartono gaminti žaisliukai. Jie buvo dengiami folija, o tada dažomi dažais. Tokios kartoninės eglutės dekoracijos SSRS buvo gaminamos iki 1980-ųjų. Paprastai figūrėlėse buvo pavaizduoti rusų liaudies pasakų herojai, gyvūnai, žuvys, drugeliai, paukščiai, automobiliai, laivai, žvaigždės ir kt.

Vieni iš retesnių žaisliukų buvo gaminti iš papjė mašė popieriaus masės. Popierius sumaišomas su klijais, gipsu ar kreida ir padengiamas specialia dažyta druska blizgesiui suteikti ir sutvirtinti. Tokie žaisliukai buvo gaminami iki XX a. vid.

Po Antrojo pasaulinio karo pradėti gaminti stikliniai žaisliukai vaisių ir uogų pavidalo: vynuogės, avietės, braškės, persikai, citrinos. XX a. 6 deš. vyravo žaisliukai atspindintys žemės ūkį: baklažanai, pomidorai, svogūnai, pupelės, žirniai, pomidorai, morkos ir kukurūzai.

XX a. 7-8 deš. gaminti įvairių formų žaisliukai iš stiklo. Dominavo kalėdinės, gamtos, politinės temos, animacinių filmukų herojai, įvairūs gyvūnai. Žaisliukai buvo gaminti su pakabuku viršuje ar gnybtuku, kad būtų galima jį prisegti prie eglutės šakos. Apie 1990 m. populiariausi tampa ryškūs ir blizgantys burbulai bei įvairūs varvekliai.

Ukmergės kraštotyros muziejaus informacija.