„Sugrąžinti į Kauną“ - atidaryta didžiausių nuotraukų paroda apie išgyvenusius Holokaustą
Ukmergės kraštotyros muziejuje, ketvirtadienį (sausio 19 dieną), atidaryta neeilinė fotografijos paroda. Pirmiausiai į akis krenta didelis nuotraukų formatas. Tai turbūt didžiausios nuotraukos kada nors eksponuotos muziejaus parodų salėje.
Autorius Michael Shubitz parodą pavadino „Sugrąžinti į Kauną“. Ši paroda supažindina su 12 žmonių. Šie žmonės gimė Kaune ir išgyveno Holokaustą. Visi jie gyvena Izraelyje (išskyrus vieną). Jie yra paskutiniai išgyvenę nacių okupaciją, vietinių gyventojų žudynes ir Kauno getą.
Parodos atidarymo metu buvo galima ne tik apžiūrėti nuotraukas, bet ir išgirsti pačio autoriaus kalbą, įrašyta video formatu. Nors autorius atvykti negalėjo, tačiau žiūrovai, šiuolaikinių technologijų pagalba, turėjo įdomią patirtį, klausydami pasakojimo ir linkėjimų. Atidarymo metu muziejaus direktorė taip pat pateikė susimąstyti verčianti pranešimą. Dar kartą prisiminėme, jog praeities įvykiai, tokie kaip genocidas, nebeatrodo tokie jau tolimi ir kad pasaulį nuo didelių tragedijų skiria ganėtinai maža riba.
Nuotraukose įamžinti žmonės, autoriaus akimis, yra herojai. Tai viena priežasčių, kodėl atspausdintos didelio formato nuotraukos. Šių žmonių istorija prilygsta Izraelio valstybės istorijai – nuo didžiulės katastrofos iki pergalingo atgimimo.
Kviečiame visus į Ukmergės kraštotyros muziejų, prisiminti bei įsigilinti į istoriją, tuo pačiu nepamirštant dabarties ir visko, ką galime padaryti, kad istorinės tragedijos nesikartotų, o daug patyrę ir kentėję žmonės būtų deramai pagerbti ir atmenami. Kviečiame lankyti parodą iki vasario 20 d.
Valentinos Stanevičienės papuošalų paroda
Valentina Stanevičienė
Gimusi, užaugusi ir dirbanti Anykščiuose. Jos darbuose atsispindi gamtos ir augalų motyvai. Kūryboje yra išbandžiusi įvairias technikas - tapybą ant šilko, keramiką, vėlimą, siuvinėjimą.
Dabar siuvinėja 7 metus. Siuvinėjimas jai - lyg meditacija. Parodoje pristatoma - auskarai, sagės, pakabukai, apyrankės, puoštos siuvinėjimais.
Parodos:
2020 m. tautodailės paroda Anykščiuose.
2022 m. tautodailės paroda Anykščiuose.
2022 m. rugsėjo mėn.paroda seime su neįgaliųjų draugija.
2022 m. Panevėžio krašto tautodailės paroda.
Paroda veiks: 2023.01.18 - 2023.02.20
EKSPONATŲ ISTORIJOS – fotoatvirukas iš serijos „Istoriniai atvirukai“. 1989 m. (Kalėdų eglutės puošimo tradicijos)
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas iš serijos „Istoriniai atvirukai“, „Mintis“, 1989 m., Spindulio sp. Dydis 14x9 cm.
UkKM 24499 R-7687
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Kalėdų eglutės puošimo tradicijos
Nuo XVI a. atsiradusios pirmosios Kalėdų eglutės puoštos įvairiais skanėstais. XVII a. II p. atsirado mada eglutes puošti žvakutėmis. Sakoma, kad Martynas Liuteris (vokiečių teologas, krikščionybės reformatorius, protestantizmo (liuteronybės) pradininkas, vienuolis Augustinas) norėdamas parodyti vaikams, kaip žvaigždės mirkčioja tamsią naktį, papuošė mažą eglutę vaško žvakutėmis.
Iki XVIII a. vid. Kalėdų eglutes puošdavo tik valgomais papuošalais – obuoliais, vafliais, riešutais, saldumynais ir įvairiais kepiniais.
XVIII a. II p. pasirodė pirmosios „nevalgomos“, rankų darbo Kalėdų eglutės dekoracijos iš popieriaus, kiaušinių lukštų, eglės kankorėžių ir t. t.
XVIII a. pab. Kalėdų eglutei puošti pradėta naudoti jau amatininkų pagamintas blizgančias sidabrines žvaigždes, įvairias popierines gėles ir visokias kaladėlės.
Pirmieji stikliniai kalėdiniai kamuoliai (burbulai), kuriais puošiame eglutes ir šiandien, pradėti gaminti Vokietijoje Tiuringijos krašte tik 1848 m. Pirmieji kalėdinių eglučių papuošalai buvo pagaminti iš sunkaus stiklo, skaidrūs arba spalvoti, o viduje padengti plonu švino sluoksniu, kad spindėtų lyg veidrodis.
Pirmąją elektrinę girliandą 1882 m. sukonstravo amerikietis Edwardas Johnsonas, kad pakeistų pavojingą tradiciją degti žvakeles ant eglutės šakelių.
Kalėdų eglutės puošimo tradicijos Lietuvoje
Lietuvos kaimo pirkiose prieš Kalėdas maža eglutė būdavo kabinama prie balkio greta iš šiaudelių sunarstyto „sodo“. Manoma, kad taip radosi ir šiaudinukai – šiaudiniai eglutės papuošimai. Mokyklose vaikai buvo mokomi iš popieriaus snaiges iškarpyti. Mama namuose iškepdavo meduolių – žvaigždučių, mėnuliukų. Pirmosios Kalėdinės dovanėlės – tai tik tie sausainiai ir saldainiai nuo eglutės šakelių. Suvalgyti juos buvo leidžiama per Tris Karalius, nurėdant eglutę.
ĮDOMYBĖS
Eglutės puošimas įvairiais vaisiais nėra atsitiktinis. Nuo seno žinoma, kad riešutai simbolizavo ateinančių metų gerą derlių, tikėta, kad jais galima uždegti meilę, sustiprinti vedybinius ryšius. Obuolys lietuvių tautosakoje, kaip ir daugelyje šalių, irgi turi antgamtinės stebuklingos galios. O kai nėra tikrų vaisių, tenka juos keisti kitokiais, dirbtiniais. Kiekvienos tautos Kalėdinis medelis turi savo ypatumų. Antai, lenkai eglutes mėgsta puošti paukščių atvaizdais ir žvaigždutėmis, švedai – šiaudinėmis figūrėlėmis, danai – varpeliais, snaigėmis ir širdutėmis, ukrainiečiai – vorais ir voratinkliais, čekai – įvairiais ornamentais.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
http://www.ltvirtove.lt/sventes.php?lt=kaledu_eglutes_puosimo_tradicijos
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1567688/libertas-klimka-ar-sena-kaledu-eglutes-tradicija
EKSPONATŲ ISTORIJOS – fotoatvirukas „Širdingiausių linkėjimų Naujiems Metams“. XX a. I p.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas. Aristavos dvaras, Kėdainių r. XX a. I p. Dydis 6x12,2 cm.
UkKM 20766 R-6580
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Naujiesiems artėjant 🌲🎊🎉
Kai pasitinkame Naujuosius, kai užlieja šventinė nuotaika – noriu pasveikinti jus. Praėję metai buvo kupini iššūkių, kuriuos įveikdami, įgijome daugiau gyvenimo patirties ir išminties. Ant Naujų Metų slenksčio galime atidžiau įvertinti save ir savo darbus, apmąstyti, ką kiekvienas nuveikėme. Prisiminkime praėjusius metus be nuoskaudų. Būkime ir toliau solidarūs, susitelkę, tikintys savo jėgomis, siekiantys drąsių sprendimų. Linkiu 2023 metais nestokoti sveikatos, ryžto, optimizmo ir sėkmės. Kad visuomet lydėtų gera nuotaika, viltis ir mokėjimas džiaugtis pasiekimais. Gražių ir laimingų Naujųjų metų!
