Kviečiame į parodos atidarymą - „Tragiški 1941-ųjų metų įvykiai Ukmergėje“
Tragiški 1941- jų įvykiai Ukmergėje
-
Trėmimai 1941 m. birželio 14.
1941 m. vasaros pradžia Ukmergei, kaip ir visai Lietuvai nieko gero nežadėjo. Birželio 14 d. prasidėję masiniai gyventojų trėmimai skaudžiai palietė ir mūsų kraštą. Iš Ukmergės apskrities buvo ištremta apie 250 gyventojų dar apie šimtas žmonių įkalinta. Pagal LTSR NKGB ir NKVD Ukmergės apskrities štabo iš anksto sudarytus sąrašus, gyventojai pradėti suiminėti trečią valandą ryto. Vienur žmonėms buvo leidžiama pasiimti dalį savo turto, kitur jie buvo išvežami be jokių asmeninių daiktų. Ukmergiškiai buvo vežami į Jonavos geležinkelio stotį iš ten į Vilnių, Naujos Vilnios geležinkelio stotį kur buvo formuojami ešalonai. Žmonės buvo vežami į Altajaus kraštą, Novosibirsko sritį, Komijos ATSR ir Kazachstano TSR , vėliau perkelti į kitas vietas.
1941 m. tremtinių gyvenimo sąlygos buvo itin sunkios, trūko maisto, žmonės buvo verčiami sunkiai dirbti dauguma mirė nuo bado ir išsekimo. Į Lietuvą jų grįžo labai nedaug.
Šioje parodoje eksponuojame Natalijos Pamarnackytės-Kinertienės ir Elenos Kačinskaitės-Mižutavičienės tremtyje naudotus daiktus. Natalija Pamarnackytės-Kinertienės su tėvais ištremta 1941 m. iš Ukmergės apskr. Želvos m. į Altajaus kraštą, Krasnojarsko m. 1947 m. pabėgo į tėviškę, kur ištekėjo. 1949 m. už pabėgimą suimta ir nuteista 3 metams. Bausmę atliko Gorkio srityje Gorodeco lageryje. Iki 1952 m. buvo tremtyje Krasnojarske.
Elena Kačinskaitė Mižutavičienė, Šalkavos dvaro savininkų dukra, su tėvais ištremta į Altajaus kraštą, vėliau1942 m. prie Laptevų jūros Tyt-Ary salos, į Lietuvą grįžo 1957 m.
-
Karas 1941 m. birželio 24 d.
Karas Ukmergę pasiekė 1941 m. birželio 24 d. Vokiečių lėktuvai atakavo atsitraukiančią Raudonąją armiją- buvo apgriauta amatų mokykla, sugriauti keli namai Pakalnės gatvėje. Bombardavimo metu žuvo aštuoni miesto gyventojai. Ukmergės kalėjime bombardavimo metu buvo 126 sovietų valdžios sulaikyti Ukmergės gyventojai ir kaliniai. Jie pasinaudoją kilusia panika pabėgo, tačiau vėliau kalėjimo prižiūrėtojai 8 kalinius sugavo ir besitraukdami prie Zarasų sušaudė.
Vokiečių įvesta tvarka didelio savarankiškumo lietuvių savivaldai nesuteikė, todėl miesto ir apskrities savivaldybė daugiausia rūpinosi ūkiniais, reikalais visa kita tvarkė vokiečių administracija. Parodoje eksponuojami Panevėžio apygardos ir Ukmergės apskrities vadovų pasirašyti įsakymai, maisto produktų kortelės, prievolių lapai ir kiti vokiečių okupacijos metais išleisti dokumentai. Vokiečių okupacijos laikotarpio nuotraukų išlikę nedaug, tačiau gausu vokiečių ir sovietų karių ekipuotės ir amunicijos liekanų.
-
Geto įkūrimas 1941 m. liepa.
Žydai Ukmergėje pradėti suiminėti jau 1941 m. birželio 23 d., o liepos mėnesio pradžioje Ukmergės kalėjime jų buvo jau keli šimtai. Liepos 23 d. buvo išleistas įsakymas visiems žydams nešioti Dovydo žvaigždę, mėnesio pabaigoje miesto komendantas nurodė visiems žydams iš pagrindinės miesto dalies persikelti į Užupį - taip buvo įkurtas getas.
-
Holokaustas 1941 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 15 d.
Nuo 1941m. rugpjūčio 1 d. pradėtos vykdyti planuotos ir sistemingos žydų žudynės. Iki rugsėjo 15 d. Pivonijos šile sušaudyta 6399 Ukmergės apskrities žydai.
Ukmergės žydų bendruomenės neliko, išsigelbėjo tik tie kas 1941 m. birželį pasitraukė su Raudonąja armija, dar keletui šeimų pavyko pasislėpti ir išvengti žūties.
Parodoje eksponuojami išsigelbėjusios Elenos Steponavičiūtės – Jakiševos šeimos fotografijos ir daiktai. Jos motina Marijaša Steponavičienė su keturiais vaikais pasislėpė Žemaitkiemyje pas ūkininkus ir sėkmingai sulaukė karo pabaigos. Taip pat pateikti Ukmergės kalėjime buvusių žydų sąrašai, savivaldybės posėdžių protokolų kopijos dėl žydų turto ir tvarkos gete.
Antaninių šventė LĖNO kaime
Nuo seno birželio 13-ąją švenčiamos Antaninės. Tą dieną ne tik sveikinami Antanai, bet ir paminima šienapjūtės pradžia. Šventasis Antanas Paduvietis Lietuvoje visada buvo ir tebėra vienas populiariausių ir mylimiausių šventųjų. Taip pat vienas svarbiausių tikintiesiems: vargdienių, kenčiančių užtarėjas, ligonių gydytojas.
Bet įdomiausia tai, kad Antaninių šventė Lietuvoje turi ir gilesnes, ikikrikščioniškąsias tradicijas, kurios, deja, šiuolaikiniame pasaulyje neišvengiamai nyksta.
Ukmergės rajono Užugirio kraštas garsus Lėno, Užulėnio, Užugirio kaimais. Šie Aukštaitijos kaimai iš kitų išsiskiria tuo, kad nepaisant rusifikacijos ir polonizacijos Lietuvoje, išsaugojo ypatingai gryną lietuvių kalbą, senas tradicijas ir papročius. Lėne stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, o Užulėnyje yra pirmojo ir paskutiniojo tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinė. Galbūt dėl šios priežasties net ir dabar šio krašto žmonės vis dar švenčia Antanines - vyksta Antaninių atlaidai, kuomet žmonės po mišių neskuba namo, vaikštinėja po bažnyčios šventorių, bendrauja, šnekučiuojasi. Dažnai galima pamatyti nematytų veidų ir tik užkalbinus supranti, kad žmogus sukorė daugiau nei šimtą kilometrų būtent dėl to, kad jo šaknys yra iš šio krašto ir jis nuo mažų dienų jau žinojo kas yra Antaninės.
An
EKSPONATŲ ISTORIJOS - vyriškas kelioninis kišeninis „SMITHS“ laikrodis. XX a. vid.
Ukmergės kraštotyros muziejus saugomas vyriškas kelioninis kišeninis „SMITHS“ firmos laikrodis. Naudota kino teatro „Pasaka“ savininko V. Mikoliūno. Ukmergės m. XX a. vid. Oda, vilna, geležis, stiklas. Dydis 10,5x10,5 cm, cigerblato skersmuo 6 cm.
UkKM 5942 IE-1045
Kiekvieną šeštadienį - EKSKURSIJA SU GIDU PO UKMERGĘ
+370 648 69548, 8 340 63340,
ekskursijos@ukmergesmuziejus.lt*Grupės iki 25 žmonių.
EKSPONATŲ ISTORIJOS - Ukmergės miesto herbas
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas paveikslėlis, kuriame pavaizduotas senasis Ukmergės miesto herbas.
2021 M. GEGUŽĖS 22 D. UKMERGĖ ŠVENTĖ SAVO 688-ĄJĮ GIMTADIENĮ. ŠI DATA SUSIJUSI SU MAGDEBURGO TEISIŲ SUTEIKIMU UKMERGĖS MIESTUI.
Magdeburgo teisė – seniausia ir labiausiai paplitusi miestų savivaldos teisė. Susiformavo XII-XIII a. Jos pagrindas buvo Magdeburgo arkivyskupo Magdeburgo miestiečiams suteiktos privilegijos. Vėliau išplito į kitus Vokietijos miestus, buvo taikoma Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, Lietuvos miestams.
Kada pirmą kartą Magdeburgo teises gavo Ukmergė, tiksliai nežinoma. Jokių tai patvirtinančių dokumentų neišliko.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad XV a. 4 deš. Ukmergės miestui pirmą kartą savivaldos Magdeburgo teises suteikė didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis už miesto paramą kovoje su Švitrigaila. Ilgainiui miestas tas teises prarado. XVI a. I p. miestui antrą kartą savivaldos Magdeburgo teises suteikė karalius Žygimantas Senasis. To meto dokumentų neišliko, tačiau XVII–XVIII a. Ukmergės miestas savivaldą buvo praradęs, miesto žemės priskirtos prie Ukmergės seniūnijos (karaliaus dvaro).
1792 m. gegužės 22 d. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos (Lenkijos–Lietuvos Valstybės) valdovas karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ukmergės miestui grąžino savivaldos Magdeburgo teises, patvirtino herbą ir vėliavą. Miestiečiai tapo visai nepriklausomi nuo dvaro, tapo pilnateisiais savo namų ir sklypų savininkais, juos teisti galėjo tik pačių miestiečių išrinktas teismas, leista miestiečiams rinkti savivaldos pareigūnus, pasistatyti rotušę ir t.t. Miestui suteiktas herbas „pačių miestiečių pasirinktas“, herbą sukūrė patys miestiečiai, o ne karaliaus dvaro pareigūnai.
1992 m. gegužės 25 d. miestui patvirtintas senojo herbo pavyzdžiu sukurtas šiuolaikinis herbas.
Ukmergės miesto herbo simbolika:
Iš griuvėsių kylantis namas simbolizuoja atgautas miesto teises.
Raudona širdis – vilties ir miesto klestėjimo simbolis.
Atskleista knyga simbolizuoja įstatymą, kuriuo remiantis grąžintos miesto teisės.
Veršis – karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio šeimos herbo simbolis.
Rožė – Ukmergės miesto vaito Juozapo Kučevskio šeimos herbo simbolis.
Daugiau informacijos apie Ukmergės istoriją skaitykite čia:
https://ukmergesmuziejus.lt/magdeburgo-teisiu-suteikimas-ukmerges-miestui/
https://www.gzeme.lt/2020/05/22/ukmerges-miesto-savivaldos-istorija/
„Ukmergės veidas ekslibrisų autorių akimis“ - ekslibrisų paroda
Ukmergės kraštotyros muziejuje veikia paroda „Ukmergės veidas ekslibrisų autorių akimis“, kurioje eksponuojami 2001 m. sukurti Respublikinio Ukmergės ekslibrio konkurso dalyvių darbai.
Parodoje 22 autorių kūriniai. Tarp jų žymių Lietuvos ekslibrisų kūrėjų: E. Vnarausko, V. Galdiko, R. Šaliamoro, E. M. Saladinskaitės–Jurgelionienės, A. Čepausko ir ukmergiškių dailininkų – J. Zarecko, R. Zareckienės, E. Darulio, K. Darulienės, I. Misevičienės ir kt. darbai.
Miniatiūriniuose meno kūriniuose vyraujančios temos atspindi menininkų kūrybinės minties polėkius, tautiškumą, istorinio ir dvasinio paveldo suvokimą. Kiekvienas autorius su skirtinga patirtimi ir matymu, tad labai įdomūs ir išraiškingi savitai suprantantys ir išreiškiantys savo požiūrį į Ukmergės miestą, bei jo istoriją.
