Sugrįžta žaidimas „SURINK UKMERGĖS DVARŲ ŽIEDĄ“!
Prasidėjus vasarai Ukmergės kraštotyros muziejus skelbia džiugią naujieną – Ukmergės rajone nuo birželio 10 dienos antram sezonui sugrįžta žaidimas „SURINK UKMERGĖS DVARŲ ŽIEDĄ“!
8 dvarai, apsupę Ukmergės rajono perimetrą, sudaro išskirtinį, vienintelį tokį Lietuvoje maršrutą „Dvarų žiedą“. Keliaukite į kiekvieną iš jų, išpildykite žaidimo sąlygas, gaukite spauduką ir laimėkite išskirtinius prizus!
Maršruto ilgį sudaro apie 140 km, įveikti kilometrai atves į vienus gražiausių Lietuvoje esančių dvarų, kuriuos tikrai verta aplankyti: Prezidento Antano Smetonos, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio ir Šventupės dvarai bei Siesikų pilis.
Aplankykite kiekvieną iš jų, patirkite dvariško gyvenimo dvelksmą, susipažinkite su jų architektūra, įspūdinga aplinka, parkais. Kiekvienas iš jų turi savito žavesio, vieni apgriuvę, kiti prikelti naujam gyvenimui, treti vilioja įdomiais renginiais.
Plačiau apie žaidimą ir dvarus turizmo svetainėje >>
Jeigu maršrutas pasirodys per daug sudėtingas, kviečiame Jus į ekskursiją „Ukmergės dvarų žiedas“, kurios metu Jus lydės profesionalus gidas, padėsiantis suformuoti maršrutą pagal jūsų poreikius, parengsiantis vizitų laikus, lydėsiantis jus visos ekskursijos metu.
Kreipkitės kontaktais:
+370 648 69548
ekskursijos@ukmergesmuziejus.lt
*Organizuotos ekskursijos siūlomos didesnėms žmonių grupėms.
Žaidimo korteles galite atsiimti iš kiekvieno maršrute esančio dvaro arba apsilankę Ukmergės turizmo informacijos centre „Mūsų krautuvėlė“.☺️
Dėl žaidimo sąlygų ir prizų atsiėmimo sekite naujienas Facebook paskyroje – Ukmergės Turizmas.
Birželio 17-ąją įvyko Valentino Ylos parodos „Vaizdai ir žodžiai" atidarymas bei Nikos Piperitos romano „Gervė smėlynuose" pristatymas
Valentino Ylos tapybos darbų paroda „Vaizdai ir žodžiai“
Nors tapytojas Valentinas Yla yra priskiriamas realistams, ši, jau 31-oji, menininko paroda - kupina romantiškų peizažų bei nostalgiją sukeliančių vaizdinių. Šios parodos vaizdai perteikia autoriaus norėtus pasakyti žodžius, kiekviename kūrinyje atrasite dalį savų prisiminimų, nusikelsite į vaikystę, kurioje lakstėte basi ryškiai žalia žole ir svajingai stebėjote purius debesis.
Ukmergės kraštotyros muziejuje paroda „𝐕𝐚𝐢𝐳𝐝𝐚𝐢 𝐢𝐫 ž𝐨𝐝ž𝐢𝐚𝐢" bus eksponuojama iki liepos 17 dienos.
Plakato fone matomas paveikslas „Ramybė".
Motyvacinės edukacijos Ukmergės tolerancijos centre
Ukmergės tolerancijos centre šį ketvirtadienį ir penktadienį vyks psichologiniai/motyvaciniai seminarai.
Birželio 16 d., ketvirtadienį, 9 val. vyks seminaras ukmergiškiams lietuvių kalba.
Birželio 17 d., penktadienį, 9 val. vyks seminaras ukrainiečiams.
Seminarus ves med. psichologė Oksana Mačėnaitė.
Registracija į renginį telefonu +37064643734 arba el. paštu tolerancija@ukmergesmuziejus.lt
Renginio organizatorius - Ukmergės kraštotyros muziejus.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projektas tikslinė grupė: Ukmergės miesto gyventojai ir Ukmergėje gyvenantys kitataučiai ar grįžę iš emigracijos asmenys bei jų šeimos nariai.
EKSPONATŲ ISTORIJOS – EKSLIBRISAS
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas ekslibris „MIESTAS KRYŽKELĖJE“. Autorius Robertas Mikonis. Panevėžys. 2001 m. Popierius, grafika: lino raižinys. 100x117 mm
UkKM 17290 D-1380
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas ekslibris „Idioma“. Autorius Julius Zareckas. Ukmergė. 2001 m. Popierius, kompiuterinė grafika. 55x90 mm
UkKM 17272 D-1362
Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų), knygos savininko ženklas – mažas popieriaus lapelis, klijuojamas vidinėje knygos viršelio pusėje arba priešlapyje; smulkiosios grafikos kūrinys, kurį sudaro knygos savininko asmenvardis (kartais inicialai) arba institucijos pavadinimas ir papildanti kompozicija (heraldinė, ornamentinė, šriftinė, vaizduojamoji, abstrakti ar kita). Ekslibriso atmaina yra superekslibrisas. Kai kada ekslibrisais vadinami ir savininką nurodantys jo paties įrašai knygoje, t. p. specialūs spaudai, vinjetės.
EKSLIBRISO RAIDA
Ankstyviausias ekslibriso prototipas – fajansinė plokštelė iš senovės Egipto su faraono Amenchotepo III (XV a. pr. Kr. pab.–XIV a. pr. Kr. pr.) ir jo žmonos Tėjos vardais. Europoje rankraštinės knygos ženklintos savininko įrašais, autografais. Vėlyvaisiais viduramžiais išplitus heraldikai – ir pieštais herbais, puošniais inicialais. Ekslibrisus imta kurti XV a. Vokietijoje išradus spaudą. Plito medžio, vėliau vario raižinio technika sukurti ekslibrisai su alegoriniais piešiniais ir sentencijomis, knygos ar bibliotekos vaizdais, kartais – savininkų portretais. XVI a. ekslibrisai išpopuliarėjo visoje Europoje.
XVII a. buvo populiarūs vario raižinio technika atlikti ekslibrisai. Nuo XVIII a. kuriami oforto, mecotintos, nuo XIX a. cinkografijos, vėliau – ir kitomis grafikos technikomis. XX a. pab. ekslibrisai kuriami dažniausiai atsisakius įprastos paskirties, tradicinių kompozicijų (jos daug laisvesnės). XX a. II pusėje didėjant formatui ekslibrisas netenka taikomosios paskirties ir tampa savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu.
EKSLIBRISAS LIETUVOJE
Lietuvoje ankstyviausi ekslibrisai – Renesanso epochos: Žygimanto Augusto superekslibrisas (1518 m.), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos piešti herbiniai ekslibrisai (Lietuvos Statuto lotyniškas nuorašas, 1531 m.), P. Alšėniškio (apie 1533 m., spėjama, pirmasis spausdintas ekslibrisas). Iš įrašų knygoje ranka seniausi Kauno dominikonų vienuolyno inkunabulo (apie 1500 m.), M. Mažvydo (jo nuosavybės ženklas, 1546–48 m.) ir M. Giedraičio įrašai (Ex libris Melchior Dux Giedroic, XVI a. antra pusė). XIX a. antroje pusėje Mažojoje Lietuvoje atsirado ekslibrisų su lietuviškais įrašais: „Banchero“, „U. Požinaitės“ (abu 1866 m.), „Budrikio“ (1867 m.), „M. Kybelkos“ (1869 m.), „J. Klimkaičio“ (1873 m.), visi šie ekslibrisai sukurti nežinomų dailininkų. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. Nuo 1960 m. nuolat rengiamos ekslibrisų parodos. Nuo 1970 m. skelbiami ekslibriso konkursai svarbioms sukaktims pažymėti, nuo 1977 m. rengiamos tarptautinės Vilniaus ekslibriso bienalės.
ĮDOMYBĖS
* Ekslibrisai – maži kryžiažodžiai, kuriuose daug informacijos apie konkretų žmogų, jo profesiją, pomėgius, asmenybę. Dažnai piešinyje naudojami įvairiūs tekstai – ekslibriso savininko mėgiamo eilėraščio gabaliukas, lotyniškas posakis, linkėjimas ir pan.
* Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje – 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms.
* Pirmuoju lietuvišku ekslibrisus laikomas XIX a. pab. – XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J. Tumui – Vaižgantui.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.vle.lt/straipsnis/ekslibrisas/
https://www.bernardinai.lt/2013-06-26-ekslibris-lt-kaip-atgimsta-knygu-zymejimo-menas/
https://ausrosgrafika.lt/exlibris.html
https://lietuvai.lt/wiki/Ekslibrisas
