Tarptautinę muziejų dieną startuoja projektas „Lietuvos muziejų fenomenai“

Nacionalinio projekto „Lietuvos muziejų fenomenai“
 
Kasmet gegužės 18-ąją visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė muziejų diena šiais metais bus pažymima kitaip –šventę palydintys Europos muziejų nakties akcijos ir nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ renginiai dėl karantino perkeliami į metą, kai bus saugu lankytis.
 
Negalėdami lankytojų pakviesti į viešus renginius, Lietuvos muziejai gegužės 18-osios proga visuomenei parengė staigmeną – virtualų nacionalinį projektą „Lietuvos muziejų fenomenai“, kuris kviečia „atrasti“ ir pažinti Lietuvos istoriją, kultūros ir technikos paveldą, gamtą ir meną per išskirtinius eksponatus. Lietuvos muziejų asociacija (LMA) ir Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus (ICOM-LT) valdyba į nacionalinį projektą subūrė beveik 80 Lietuvos muziejų, susijungusių į vieningą visą šalį apimantį tinklą.
 
„Lietuvos muziejų fenomenai“ – tarsi kultūrinis medaus korys, kuriame sudėtas mūsų šalies muziejų sukurtų vaizdo siužetų ciklas. Kiekvienas projekto dalyvis pristato iš savo muziejaus fondų atrinktą vieną išskirtinį eksponatą – fenomeną, vertybę, simbolį, atspindintį esminius dalykus: įdomumą, unikalumą, aktualumą visuomenei.
 
„Visi kartu esame stipri kultūrinė jėga, karantino metu užsiauginusi stiprius kultūrinius ir bendruomeninius raumenis. Esame dėkingi, kad į šią iniciatyvą įsijungė dauguma Lietuvos muziejų, kurie virtualiai sudomins lankytojus“, – kolegų kūrybingumu, aktyvumu bei kuriama sinergija džiaugiasi ir su Tarptautine muziejų diena sveikina LMA valdybos pirmininkas Raimundas Balza.
 
„Šis projektas puikiai dera su Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM), pagrindinės Tarptautinės muziejų dienos iniciatorės, paskelbta šiemetės šventės tema – „Muziejai lygybės labui: įvairovė ir įtrauktis“. Pažindami siužetuose pristatomus unikalius eksponatus, Lietuvos žmonės galės įsitikinti, koks įvairus, įdomus ir dar „neatrastas“ mūsų šalies muziejų pasaulis, kuriame gausu kultūrinio gėrio ir nuostabių savo darbui atsidavusių specialistų“, – sako ICOM-LT pirmininkė dr. Jolanta Karpavičienė ir tikisi, kad projektas Lietuvos žmones paskatins ieškoti kultūrinės tapatybės ir šią vasarą „gyvai“ aplankyti kuo daugiau mūsų šalies muziejų.
 
Visame pasaulyje minėdami tarptautinę profesinę šventę, muziejininkai šiemet siekia atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingų tautybių ir socialinės kilmės žmonės muziejuose gali patirti prasmingų išgyvenimų. Muziejai yra pokyčių ir pasitikėjimo tarpininkai, pasaulį ištikusios pandemijos metu jų veikla kasdien rodo, kokie jie reikalingi mūsų visuomenei.
Muziejų svarbą iliustruoja iškalbinga statistika: 107 Lietuvos muziejuose 2019 m. darbavosi 1 350 muziejininkų, bendras darbuotojų skaičius – 3 436. Per 2019 m. muziejai sulaukė 5 588 766 lankytojų. Nuo 2018 m. jų skaičius išaugo 11 proc., o lyginant su 2017 m. – 35 proc. 2019 m. muziejai surengė 33 259 edukacines veiklas, kuriose dalyvavo 620 514 įvairaus amžiaus žmonių. Lyginant su 2018 m., tokių veiklų apimtis išaugo 19 proc., jų dalyvių skaičius padidėjo dešimtadaliu. 2019 m. surengta 1 878 parodų, 164 iš jų – tarptautinės.

Muziejų naktis Ukmergėje

Renginio akimirkos ir senovinės foto-ateljė nuotraukos - rask save ar savo pažįstamus

Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet kviečia švęsti Tarptautinę muziejų dieną– gegužės 18-ąją, o artimiausią šeštadienį yra švenčiama – Muziejų naktis. Nuo 2005 m. organizuojamoje akcijoje Europos muziejų naktis dalyvauja ir Lietuva. Šeštadienį, prie visoje Europoje vykstančios Muziejų nakties akcijos jau 12-uosius metus prisideda ir Lietuva. Daugiau nei 30 Lietuvos miestų ir miestelių lankytojams iki vidurnakčio savo duris nemokamai atvėrė įvairios galerijos, memorialiniai butai ir muziejai. Šios akcijos tikslas – įvairius bendruomenės narius supažindinti su muziejais naktį – metu, kuomet jie paprastai nedirba.

Muziejų naktis buvo itin aktyviai minima ir Ukmergės kraštotyros muziejuje. Miesto gyventojai ir svečiai dalyvavo muziejininko Raimundo Ramanausko vedamoje ekskursijoje po miestą, kurioje sužinojo daug intriguojančių faktų apie Ukmergės įsikūrimą, jos gyventojus ir miesto raidą iki šių dienų. Muziejininkas Vladas Kovarskas pasakojo apie Ukmergės krašto piliakalnius. Paskaitos metu lankytojai sužinojo kiek Ukmergės rajone yra piliakalnių ir kuo jie ypatingi. 20 val. Sigutė Trimakaitė pakvietė į koncertą „Muzikos klasika“. Koncerto metu skambėjo klasikinės bei etno muzikos dainos. Atliekamos dainos buvo pagyvinamos įvairiais paukščių giesmių atkartojimais, kuriuos, savo itin skardžiu ir turinčiu daug atspalvių balsu, išgavo pati Sigutė Trimakaitė.

Po klasikinės muzikos skambėsių, miestiečiai turėjo galimybę sudalyvauti dviejose ekskursijoje po naktinį Ukmergės senamiestį. Kartu su fotografe Nijole Paškauskiene ukmergiškiai ir miesto svečiai vaikščiojo po naktinę Ukmergę ir fotografavo dar neatrastus ir paslaptingus miesto kampelius. Muziejus parengs nuotraukų parodą „Naktinė Ukmergė fotografų akimis“. Naktinė ekskursija „Ekskursas po Ukmergę kitaip“, susilaukė itin daug dėmesio. Šios ekskursijos metu žmonės sužinojo kuo yra ypatinga Kęstučio aikštės architektūra ir jos fasadų puošyba bei kaip keitėsi kiekvienas pastatas bėgant dešimtmečiams. Šią ekskursiją vedė muziejininkas Žygimantas Komliauskas.

Baigiamasis Ukmergės kraštotyros muziejaus nakties renginys buvo – muziejaus kinas. Naujasis muziejaus pastatas, prisiminus „Draugystės“ kino teatro laikus, pavirto kino teatru. Lankytojai galėjo žiūrėti 1964 –aisiais sukurtą pirmąjį spalvotą lietuvišką filmą „Marš, marš tra-ta-ta“ .

Taip pat visą vakarą šalia muziejaus buvo įrengta užsiėmimų erdvė šeimoms. Vaikai su tėvais galėjo žaisti šachmatais, užsiimti archeologiniais kasinėjimais ir ieškoti praieties liekanų bei trumpam persikelti į tarpukarį – buvo įrengta stilizuota istorinė foto ateljė.

Per Muziejų naktį, Ukmergės kraštotyros muziejų (naująjį ir senąjį pastatą), apžvalgos bokštą aplankė per 700 žmonių.

Senovinės foto-ateljė nuotraukos - rask save ar savo pažįstamus!
(norintys gauti aukščiausios kokybės nuotraukos failus, rašykite fotografui vysniauskas.a@gmail.com)

Tekstas: Žygimantas Komliauskas

Nuotraukos: Andrius Vyšniauskas


Naujas muziejaus leidinys - „Ukmergės kraštotyros muziejaus istorijos ištakos”

Ukmergės kraštotyros muziejus išleido leidinį skirtą muziejaus 70-mečiui „Ukmergės kraštotyros muziejaus istorijos ištakos”. Spausdino UAB „Valdo leidykla”, tiraž. 300 vnt.

Leidinys pasakoja muziejaus įsikūrimo ir veiklos istoriją. Pristatoma kraštotyros muziejaus fondo rinkiniuose esantys eksponatai. Kiekvienas iš jų svarbi, informatyvi, savo laikmečio istoriją sauganti vertybė. Knygoje pristatoma tik maža dalis fonduose esančių eksponatų, tad pagrindinis tikslas – papasakoti muziejaus istoriją bei pristatyti kaupiamą ir saugomą kultūros paveldą esamiems ir būsimiems lankytojams.


Lietuvos muziejų kelias Ukmergėje

Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – per Lietuvą nusidriekė jau ketvirtus metus skaičiuojantis Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamas nacionalinės kultūros paveldo aktualinimo, kultūrinio turizmo plėtros ir modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas – ,,Lietuvos muziejų kelias”.

Projekte dalyvaujantys muziejai siūlė renginius, atskleidžiančius etnografinių regionų savitumą, kultūrinį palikimą, tradicijas. Ekspozicijų atnaujinimai, parodos, meniniai edukaciniai projektai, tradicinių amatų renginiai, susitikimai su tautodailininkais, liaudies meno sričių tyrinėtojais – tai tik dalis veiklos įvairovės, kurią galėjo rinktis lankytojai, keliaujantys ,,Muziejų keliu”.

Ukmergės kraštotyros muziejus į šį projektą įsijungė pirmus metus ir pristatė edukacinį užsiėmimą ,,Duonos kelias”.

Duonelė kepama ne viename muziejuje. Net ir mūsų, Ukmergės rajone, ši edukacija rengiama keliose vietose, tačiau mūsiškė išskirtinė, nes susijusi su Užugirio kraštu, pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtine. Todėl į renginį gausiai susirinkusius svečius pirmiausia supažindinome su renovuotu A. Smetonos Užugirio dvaru. Renginio dalyvius pasitikę Prezidento adjutantas (muziejaus direktorės pavaduotojas Vladas Kovarskas) ir Sofijos Smetonienės kambarinė Stefutė (muziejininkė Kristina Zinkevičienė) vaišino rudagalviais baravykais ir kvietė apžiūrėti ,,palocius”.

Iš dvaro svečiai atvyko į Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrių. Čia buvo supažindinti su muziejaus ekspozicija, ,,Lino kelio” kambariu, turėjo progą pasėdėti smetoniškos klasės suoluose.

,,Duonos kelio” klasėje, pasinaudojant lietuvių liaudies pasaka ,,Vilko duona”,buvo nuosekliai pasakojama duonos istorija, supažindinta su arimo , sėjos, kūlimo,malimo, duonos kepimo priemonėmis. Ne vienas renginio dalyvis pabandė pamalti rankinėmis girnomis ir įsitikino, kad tai gana sunkus darbas, kurį dažniausiai atlikdavo moterys.

Vėliau persikeliama į muziejaus senųjų amatų edukacijų centrą. Svečiai sutinkami skambia daina ir supažindinami su duonos kepimu. Jie su įdomumu klausėsi įvairių papročių, prisiminė patarles ir priežodžius, minė mįsles, atsakinėjo į viktorinos klausimus. Spėdami mįsles, grožėjosi lietuvių kalbos turtingumu ir skambumu. Visiems patiko štai kad ir tokios patarlės:,,Tėvas stuplys, motina parklamba, vaikai kukuliukai” (Krosnis, ližė, duonos kepalai), ,,Esu balta, visai nekalta, o šeimininkė mane kukeščiuoja” (Minkoma duona).

Na, o iškeptą duonelę reikėjo ir paragauti. Buvo skanaujami ir kiti tautinio paveldo patiekalai: bulvių plokštainis, lašinukai, bulvės su varške, naminis sūris ir sviestas, mėtų arbata su medumi…

Susirinkusieji nestokojo geros nuotaikos ir renginį užbaigė smagia daina.

B.Gudeliauskienė
Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė


Igno Šeiniaus, rašytojo ir diplomato, pėdsakais

Praėjusią savaitę į Kraštotyros muziejų rinkosi sambūrio ,,Prie židinio'' (vadovė Z.Stunžėnienė) nariai ir žmonės, kurie neabejingi istorijai, turintys norą kuo daugiau sužinoti apie iškilias asmenybes, garsinusius mūsų kraštą.

Labai įdomų ir išsamų pranešimą apie Igną Šeinių (1889-1959), svarbių mūsų istorijos įvykių liudininką, kilusį iš Ukmergės apskrities, skaitė Zuzana Stunžėnienė. Pranešėja priminė, kad Ignas Šeinius 1919 m. tapo Lietuvos Respublikos pasiuntinybės sekretoriumi Kopenhagoje, 1921 m.-Lietuvos pasiuntiniu Helsinkyje, o 1923-1926 m. atstovavo Lietuvai skandinavų kraštuose.

Pasitraukęs iš diplomatinės tarnybos , I. Šeinius irgi turėjo progos iš arti matyti Lietuvos padėtį: ir redaguodamas ,,Lietuvos aidą'' (1933-1935), ir būdamas Klaipėdos krašto gubernatūros patarėju spaudos reikalams, ir tapęs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiojo įgaliotinio pavaduotoju Vilniaus kraštui (1939-1940). 1940 metais emigravo į Švediją, po trejų metų gavo pilietybę ir ten gyveno iki mirties.

Ignas Šeinius literatūrinę karjerą pradėjo 1910 m. ,,Vilties'' dienraštyje rašydamas trumpus feljetonus. Žinomiausi I. Šeiniaus kūriniai yra romanas ,,Kuprelis'' (1913) ir grožinės memuaristikos kūrinys ,,Raudonasis tvanas''(1940).

,,Kuprelis''-pirmasis ir bene ryškiausias impresionizmo krypties romanas lietuvių literatūroje. Tai idealistinis kūrinys, vaizduojantis įgimtą negalią turinčio žmogaus, kuproto malūnininko Olesiaus ir gražuolės Gundės meilės istoriją.

Kūrinį ,,Raudonasis tvanas'' pristatė sambūrio ,,Prie židinio'' narys profesorius Rimvydas Tumas, kuriam mokslininkų simpoziume Estijoje teko galimybė pabendrauti su I. Šeiniaus anūku.

,,Raudonajame tvane'' į politinius įvykius žvelgiama per asmeninio buvimo, autentiškų įspūdžių prizmę. Tautos, valstybės likimas susipina su paties I. Šeiniaus, diplomato, žymaus visuomenės veikėjo, rašytojo, padėties netikrumu: ,,Ryt poryt nutrūks ir tas paskutinis ryšys su pasauliu'', „...Geležinė dangtis virš Lietuvos hermetiškai užvožiama''. Gelbėjo Raudonojo Kryžiaus darbuotojo statusas, atsiliepęs ir knygos pasakotojo pozicijai. I. Šeinius neskuba smerkti. Nori suprasti, kas dedasi Lietuvoje, kodėl laidojama nepriklausomybė. Atskiruose įvykiuose, atsitikimuose, o kartais net smulkmenose buvusio diplomato skvarbus žvilgsnis užčiuopia esmę. Knygoje susiklosto mozaikiškas, bet istorines tendencijas tiksliai atkuriantis 1939-1940 metų Lietuvos politinės situacijos vaizdas.

Retas sambūrio ,,Prie židinio'' narių susitikimas, pasirinktos temos nagrinėjimas lieka be vaidybos. Čia didžiulis nenuilstančios, kūrybingumu pasižyminčios, režisierės talentą turinčios vadovės Z. Stunžėnienės nuopelnas. Ir šį kartą ji sugebėjo meistriškai parašyti scenarijų, suburti gražų aktorių būrelį, kurie suvaidino I. Šeiniaus komedijos ,,Diplomatas'' A veiksmą su prologu.

Renginio dalyviai nuoširdžiai juokėsi ir plojo vaidinusiems : žurnalo ,,Vinter'' redaktorei Beti, vedusiai forumą (A.Survilienė), ministeriui (Mečislovas Grigucevičius), ministerio meilužei (Zofija Navalinskienė), grožio profesorei Rinoldi (Onutė Žiedelienė), siuvėjai (Alvyda Gindželienė), ministerio sekretorei (Emilija Vaitkevičienė), tarnaitei (Apolonija Grigaliūnienė), bedarbiui (Alfonsas Atkočiūnas). Skambėjo 1934 m. Lietuvos radijo dainos, kurias atli ko ansamblis ,,Sedula''.

Renginyje svečiavosi Marijampolės literatų klubo ,,Sietynas'' pirmininkas Ričardas Jurgelevičius. Jis atvežė poetei Z.Stunžėnienei diplomą už eilėraštį, laimėjusį konkurse tema ,,Meilė-šeimos ir gerovės pagrindas''. Respublikinis literatų konkursas vyko Marijampolėje. Jame dalyvavo 35 poetai iš 12 rajonų. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai anonimiškai atrinko penkis eilėraščius, tarp jų ir mūsiškės poetės Z.Stunžėnienės. Džiaugiamės drauge su ja dėl svaraus apdovanojimo ir linkime tolesnės kūrybinės sėkmės.

Po renginio jo dalyviai dar ilgokai bendravo, dalinosi įspūdžiais, aptarinėjo vaidybą, kalbėjosi apie tolimesnius planus.