Dr. A. Svarausko knygos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“ pristatymas
Vasario 13 d. 16 val. Ukmergės kraštotyros muziejuje vyks dr. Artūro Svarausko knygos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“ pristatymas ir diskusija su autoriumi.
Naujausioje A. Svarausko knygoje analizuojama Lietuvos visuomenės būklė 1939–1941 m., tuometės politinės įtampos priežastys ir raiškos formos. Nagrinėjami konfliktai tarp visuomenės socialinių klasių bei įtampa tvyrojusi tarp gyventojų ir politinės valdžios. Autoriaus teigimu, paskutiniaisias nepriklausomybės metais šalyje ryškėjo trintis tarp „tautinio režimo“ ir opozicijos, skirtys visuomenėje darėsi vis labiau pastebimos, o prezidentinė valdymo sistema palaipsniui prarado socialinę atramą. A. Svarauskas svarbiausią monografijoje keliamą tikslą įvardija taip: „Tarp to, kokios Lietuvos politinės–socialinės santvarkos „norėjo“ ketvirtojo dešimtmečio visuomenės dominuojanti dalis, ir to, kas prasidėjo sovietams okupavus ir aneksavus respubliką, – esminis skirtumas. Bandymas užčiuopti skirtumą ir aprašyti visuomenės santykį per 1939–1941 m. egzistavusius socialinius–politinius konfliktus – svarbiausia šio tyrimo užduotis“. Analizuodamas šį įvykiais ir sukrėtimais sodrų laikotarpį A. Svarauskas ne tik pateikia detalią visuomenės vilčių ir nusivylimų rekonstrukciją, bet ir pasiūlo naują Lietuvos istoriografijoje teiginį, kad dėl sovietų okupacijos 1940 m. vasarą buvo prarasta galimybė kurti Lietuvos liaudies demokratinę respubliką.
Artūras Svarauskas – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. Gimė 1981 m. vasario 24 d. Ukmergėje. 1999 m. baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą. 2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos bakalauro laipsnį. 2005 m. VPU baigė istorijos magistro studijas. 2006–2010 m. studijavo jungtinėje Lietuvos istorijos instituto ir Klaipėdos universiteto doktorantūroje. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją „Krikščioniškosios demokratijos idėjinė ir struktūrinė raida Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“. Nuo 2004 m. – Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus laborantas, nuo 2011 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas, nuo 2016 m. – mokslo darbuotojas.
Renginio metu bus galimybė įsigyti dr. A. Svarausko knygą „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Pokalbį su autoriumi moderuos muziejininkas Pijus Brazinskas.
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos istorijos instituto leidiniai
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui muziejaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kituose komunikacijos kanaluose.
Ukmergės kraštotyros muziejuje pristatyti naujausi Veprių dvarvietės tyrimai
Ukmergės kraštotyros muziejuje pristatyti naujausi Veprių dvarvietės tyrimai
Sausio 27 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje surengtas seminaras „Veprių XVI–XVII a. dvarvietė bei archeologiniai tyrimai“. Renginio metu pristatytas platesnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilių raidos kontekstas bei apžvelgti 2025 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų Vepriuose rezultatai.
Seminarą sveikinimo žodžiais pradėjo Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir muziejaus direktorė dr. Daiva Tereščenko, pabrėžę archeologinių tyrimų svarbą regiono tapatybės stiprinimui bei kultūros paveldo pažinimui.
Nuo gynybos iki prabangos: kaip keitėsi LDK pilys
Pirmąjį pranešimą skaitė LR Seimo narys, karo istorikas dr. Valdas Rakutis. Istorikas atskleidė, kaip XVI a. pabaigoje – XVII a. Lietuvos teritorijoje kito gynybiniai įtvirtinimai ir iš bastioninių pilių tradicijos formavosi naujas reiškinys – rezidencinės pilys. Jas statėsi miško eksportu ir žemės ūkio gamyba praturtėję didikai.
Nors šių statinių architektūroje išliko gynybiniai elementai – bokštai, sienos su šaudymo angomis, grioviai ar vartai – istoriografijoje minima, kad jie atliko dekoratyvinę funkciją, demonstruodami savininko statusą bei turtus, o ne realią karinę galią.
Vis dėlto, anot dr. Valdo Rakučio, šie kompleksai, priešingai nei įprasta teigti, turėjo ir karinę reikšmę – jie buvo funkcionalūs, tik pritaikyti ne valstybių tarpusavio karui, o kovai su priešiškomis didikų grupuotėmis, rokošininkais ar plėškaujančiais algų negavusiais kariais. Nors Lietuvoje pilietinis karas nevyko, kitose to meto valstybėse religinės kovos skatino rūpintis gynyba nuo maištų ir sukilimų. Žinoma, svarbi buvo ir riterių luomo reprezentacija, todėl statyti vartų bokštai ir ceremonijoms skirtos „bromos". Pagrindinės šio laikotarpio kovos vyko Maskvos valstybėje, Livonijoje, todėl investuoti į rimtą gynybą apsimokėjo tik pavojingose vietose, ne centriniuose regionuose, kaip kad Vilkmergės pavieto pilys ar prie Nemuno statytos pilys: Prūsija tuo metu buvo to paties valdovo valdomas kraštas.
Istorikas pažymėjo, kad dėl lėšų stygiaus daugelis tokių objektų, pavyzdžiui, Panemunės ar Raudonės pilys, taip ir liko nebaigtos statyti. Ukmergės krašte šiam laikotarpiui priskiriamos Siesikų, Vaitkuškio pilys, Videniškių (Baltadvario) kompleksas, Ukmergės pilies vieta bei Veprių dvarvietė.
Veprių dvarvietės paslaptys: prabangą liudijantys radiniai
Archeologas Rokas Kraniauskas pristatė 2025 m. rudenį Veprių dvarvietėje atliktus tyrimus. Prieš pradedant kasinėjimus, teritorijoje atlikti žvalgybiniai tyrimai georadaru (GPR), kurie leido tiksliai nustatyti kultūrinio sluoksnio ribas ir suplanuoti darbus.
Atvertos perkasos patvirtino istorinius šaltinius – Veprių aukštumoje iš tiesų stovėjo mūrinė pilis. Tyrimų metu rasti glazūruoti kokliai su medžioklės scenomis, angelų galvutėmis bei garsios Tyzenhauzų giminės herbu sieja Veprių dvarvietę su aukščiausio socialinio statuso rezidencijomis. Tokia puošni krosnių keramika buvo būdinga tik reprezentaciniams LDK dvarams, todėl šie radiniai liudija čia veikus turtingą dvarą.
Svarbi grandis Ukmergės rajono istorijoje
Ukmergės kraštotyros muziejaus padalinio - Veprių krašto muziejaus administratorius -edukatorius Viktoras Žentelis akcentavo šių atradimų reikšmę ne tik Veprių, Ukmergės rajono istorijai, bet ir visos Lietuvos mūrinių pilių istorijai.
Diskusiją moderavo doc. dr. Gintautas Zabiela, o joje dalyvavo pranešėjai dr. Valdas Rakutis, archeologas Rokas Kraniauskas, architektas Kęstutis Linkus bei Viktoras Žentelis. Diskusijos metu pabrėžta būtinybė tęsti tyrimus ir jų sklaidą, nes Veprių dvarvietė yra svarbi grandis istoriniame žemėlapyje, jungianti Siesikų, Baltadvario, Ukmergės pilies ir kitų dvarų tinklą.
Kviečiame atrasti tikrą lietuviškos pirties dvasią istorinėje aplinkoje!
Ant vaizdingo Lėno ežero kranto, atgimusioje Prezidento Antano Smetonos dvaro teritorijoje, veikia autentiška „Smetoniška pirtis“. Čia siūloma išskirtinė patirtis – kelionė per keturis metų laikus, atspindinčius pirties kaitos ir atsinaujinimo ciklą:
-
Žiema (I užėjimas)– švelnus kūno apšilimas, ramus įžengimas į pirties pasaulį.
-
Pavasaris (II užėjimas)– aktyvus kūno prausimas ir pažadinimas.
-
Vasara (III užėjimas)– intensyvus vanojimas, karščio ir vantų šėlsmas.
-
Ruduo (IV užėjimas)– kūno šveitimas, aromaterapija ir gilus atsipalaidavimas su dėkingumo ritualu.
Programos metu mėgaujamasi Užulėnio pievų žolelių arbata ir natūraliomis kūno priežiūros procedūromis, o profesionali pirtininkė Giedrė dalijasi žiniomis bei tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą.
Viena iš dalyvių dalijasi įspūdžiais:
„Rezultatai pranoko lūkesčius – per keturias valandas tarsi naujai gimiau. Autentiška patirtis, kurią norisi pakartoti!“
Kviečiame pasinerti į pirties ritualą, kuris gaivina kūną ir nuramina mintis.
Edukacinė programa skirta iki 8 žmonių. Programos trukmė 3-4 valandos. Kaina nuo 140-280 eur.
| Iki 4 asm. | 140 eur. |
| iki 5 asm. | 175 eur. |
| iki 6 asm | 210 eur. |
| iki 7 asm. | 245 eur. |
| iki 8 asm. | 280 eur. |
