Virtuali paroda „Skulptoriaus Mykolo Striogos kūrybinis palikimas“
Ukmergės kraštotyros muziejus, minėdamas iškilaus Ukmergės krašto skulptoriaus Mykolo Striogos 95-ąsias gimimo metines, pristato virtualią parodą, kurioje eksponuojami muziejaus rinkiniuose saugomi menininko kūriniai.
M. Strioga (1931–2022) – skulptorius, medžio drožėjas ir pedagogas, kurio gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Ukmerge. Jis gimė 1931 m. kovo 29 d. Medžiočių kaime (Anykščių r.). 1934–1940 m. gyveno ir mokėsi Klaipėdoje, 1940–1942 m. – Jonavoje, nuo 1942 m. apsigyveno Ukmergėje, kur 1950 m. baigė gimnaziją. 1956 m. baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės institute. 1956–1958 m. gyveno Arvyduose (Vilniaus r.), kūrė medinius paminklus, skulptūras ir kryžius. Nuo 1958 m. gyveno ir kūrė Ukmergėje, 1958–1991 m. dirbo Ukmergės Užupio vidurinėje mokykloje piešimo ir braižybos mokytoju.
Ši virtuali paroda kviečia pažinti kūrėją, kurio darbai liudija ne tik aukštą meninę meistrystę, bet ir gilų ryšį su žmogumi, vieta bei kultūrine atmintimi.
Virtualią parodą rasite čia.

EKSPONATŲ ISTORIJOS – VELYKOMS ARTĖJANT. PADOVANOKIME PRASMINGĄ ŽINUTĘ...
Pagonybėje kiaušinis turėjo ypatingą reikšmę – tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Per Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias. Velykoms pasibaigus vyrai keletą margučių užkasdavo laukuose, manydami, kad tai padidins derlių, o moterys porą dažytų kiaušinių pasidėdavo namuose, šitaip trobą apsaugodamos nuo dievo Perkūno rūstybės.
Margučių raštai lietuviškoje tradicijoje nėra tik puošmena – jie laikyti savotiška „kalba“, perduodančia linkėjimus, apsaugą ir simbolines prasmes. Šios reikšmės susiformavo dar iki krikščionybės, todėl dažnai siejamos su gamta, saule ir gyvybe.
Pagrindiniai margučių raštai ir jų reikšmės:
🔆 Saulutės, ratai – vienas seniausių baltų simbolių – reiškia saulę, šviesą, judėjimą, gyvybę ir atgimimą. Šie simboliai siejami ir su metų ciklu ir amžinu judėjimu.
🌱 Labai svarbūs augaliniai motyvai ir įvairiais pavidalais vaizduojamas gyvybės medis – nuo paprasto trišakio iki augalo puode (puodas simbolizuoja žemę, medžio viršūnė, dažnai su paukšteliu, – dangų). Gyvybės medis reiškia amžiną gyvybės atsinaujinimą. Tai linkėjimas, kad metai būtų vaisingi ir sėkmingi.
🐦⬛ Raštai sudarantys paukštelių pėdutes, paukštelius – gyvybės ir laimės simbolis.
〰️ Zigzagai, bangelės, gyvatėlės – vanduo, energija, gyvybinė jėga. Kartais laikyti apsauginiu ženklu nuo blogio. Gali simbolizuoti ir kelią ar likimo vingius.
✖️ Kryželiai turi dvigubą reikšmę: senovėje simbolizavo keturias pasaulio kryptis, susijungusias visa ko pradžios taške, pusiausvyrą; vėliau tapo krikščionišku tikėjimo simboliu. Dažnai naudoti kaip apsaugos ženklas.
⭐ Taškai, žvaigždutės – dangaus kūnai, vaisingumas, gausa. Taškai gali reikšti lietų, kuris yra labai svarbus derliui.
🔷 Kvadratai, rombai– žemės stabilumo ženklai, kuriuos sudaro du trikampiai: vienas jų gali būti smaigaliu į viršų – tai dangus, kalnas, gyvybės simbolis, kito smaigalys nukreiptas žemyn – tai žemė, moteriškasis pradas. Abu trikampiai sudaro Visatą.
🐍 Spiralė – tai žaltys, svarbus baltų mitologijos simbolis, simbolizuojantis gyvybingumą.
Kai kuriose Lietuvos vietovėse margučiai dovanoti su konkrečia intencija – pavyzdžiui:
vaikinai merginoms – meilės ar palankumo ženklas;
šeimai – sveikatos ir apsaugos linkėjimas.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.vle.lt/straipsnis/velykos/
https://www.kaisiadoriumuziejus.lt/verbu-sekmadienis-prisiminkime-tradicijas/
https://www.bernardinai.lt/zyma/velykos/
https://www.15min.lt/tema/velykos-5010
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomi vaškavimo technika dekoruoti margučiai. Aut. A. Karanauskienė. 1990 m.

UkKM, D-1127, D-1126, D-1133, D-1137, D-1140, D-1139, D-1123, D-1131, D-1135
Paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena
Minėdami Lietuvos žydų gelbėtojų dieną (kovo 15 d.), kovo 16-ąją Ukmergės kraštotyros muziejuje susitelkėme tyliai padėkai. Prisiminėme Ukmergės krašto žmones, kurie tamsiausiu mūsų istorijos laikotarpiu išdrįso rizikuoti savo ir artimųjų gyvybėmis, kad išgelbėtų persekiojamus žydus. Aplankėme jų kapus, uždegėme žvakutes, prisiminėme jų vardus ir darbus.
Vakaro akimirkas vainikavo režisierės Giedrės Žickytės filmas „Irena“, pasakojantis apie Ireną Veisaitę – Holokaustą išgyvenusią lietuvių literatūrologę, teatrologę ir išskirtinę asmenybę.
„Niekada nekeršyk“ – mamos žodžiai, lydėję Ireną visą gyvenimą, įkvėpė ją rinktis atleidimą, dialogą ir meilę. Filmas primena, kad šios vertybės gali padėti išsaugoti vidinę ramybę ir šiandien, kai pasaulyje vis dar trūksta supratimo ir jautrumo.
Dėkojame visiems dalyvavusiems.




Įvyko knygos ir kilnojamosios parodos „Kultūros paveldo takais aplink Ukmergę“ pristatymas
Kovo 13 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje pristatyti projekto „Kultūros paveldo takais aplink Ukmergę“ rezultatai – naujas leidinys ir pagal jį sukurta kilnojamoji paroda. Leidinyje ir ekspozicijoje pristatomos vienuolika Ukmergės rajono seniūnijų, ypatingą dėmesį skiriant miestelių ir kaimų paveldui.
Objektai suskirstyti į pagrindines paveldo kategorijas – istorinį, religinį, etnokultūrinį, urbanistinį, archeologinį, mitologinį bei gamtos paveldą, taip pat atminties vietas ir paminklus. Tokia struktūra leidžia nuosekliai atskleisti krašto kultūrinės aplinkos įvairovę ir jos ryšį su regiono tapatybe. Leidinyje pirmą kartą vienoje vietoje pateikta išsami bei susisteminta medžiaga apie rajono paveldo objektus – tiek gerai žinomus, tiek mažiau tyrinėtus, nykstančius ar visuomenei sunkiau prieinamus.
Knygoje publikuojamos 2025 m. darytos naujos fotografijos, fiksuojančios aprašomų objektų būklę ir išlikusius autentiškus bruožus. Projektas yra tęstinis – jo pagrindu sukurta kilnojamoji paroda šiuo metu eksponuojama Ukmergės kraštotyros muziejuje ir veiks iki 2026 m. balandžio 26 d., o vėliau keliaus po rajono kultūros centrus, bibliotekas, mokyklas ir kitas viešąsias erdves.
Leidinio sudarytojos Vaida Noreikienė ir Kristina Zinkevičienė.
Leidinį „Kultūros paveldo takais aplink Ukmergę“ galima įsigyti Ukmergės kraštotyros muziejuje.
Projektą įgyvendino Ukmergės kraštotyros muziejus, o finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Ukmergės rajono savivaldybė.





Dokumentinis filmas „Irena“ Ukmergės kraštotyros muziejuje
Minėdami Lietuvos žydų gelbėtojų dieną (kovo 15 d.), kviečiame Jus į režisierės Giedrės Žickytės filmą „Irena“ – jautrų pasakojimą apie Holokaustą išgyvenusią lietuvių literatūrologę, teatrologę ir išskirtinę asmenybę Ireną Veisaitę.
„Niekada nekeršyk“ – šie mamos žodžiai lydėjo Ireną visą gyvenimą, įkvėpė ją atleisti, ieškoti dialogo ir skleistis meilei net skaudžiausiose istorijos akimirkose.
Filmas kviečia prisiminti žmones, kurie tamsiu metu pasirinko drąsą, atjautą ir žmogiškumą – vertybes, svarbias ir šiandien.
Kada: kovo 16 d. (pirmadienį) 16.00 val.
Kur: Ukmergės kraštotyros muziejus, Kęstučio a. 9, Ukmergė
Renginys nemokamas.
Kviečiame žiūrėti, prisiminti ir dalintis kvietimu su artimaisiais.

________________
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui muziejaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kituose komunikacijos kanaluose.









