Ukmergės miesto plėtra šiapus ir kitapus upės

Ankstesniame publikacijų cikle pasakojome, kaip tarpukariu vyko Ukmergės miesto planavimas, o šiandien kviečiame daugiau sužinoti apie faktinę miesto plėtrą. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais siekiant plėsti miesto ribas kilo nemažai iššūkių, tačiau netrukus palankias sąlygas pokyčiams sudarė Žemės reformos fone susiklosčiusios aplinkybės. Kokius žemės sklypus naujų kvartalų planavimui siekė perimti miesto valdžia? Kurią gatvę galime laikyti pirmuoju tarpukariu įgyvendintu urbanistinio vystymo projektu? Galiausiai, kokios permainos vyko kitapus Šventosios upės ir kodėl spaudoje skelbta, kad „Užupės priemiestis keičia savo veidą“?
Visa tai ir daugiau rasite straipsnyje.
Nuotraukoje – Tiltas per Šventąją ir Smėlių priemiestis XX a. 3 deš. Ukmergės kraštotyros muziejus, UkKM F 3020

Paroda „Laikrodžiai – kasdienybės atspindžiai"

Gruodžio 17 dieną Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta paroda „Laikrodžiai – kasdienybės atspindžiai". Joje eksponuojama 61 muziejinė vertybė iš Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Laikrodžių muziejaus kilnojamoji paroda „Muziejus ant ratų".
„Laikas visuomet buvo vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo matų. Jau senovėje žmonės ieškojo būdų jį pamatuoti – saulės ir vandens laikrodžiai padėdavo orientuotis dienos ritme. Vėliau, XIV a., Europoje pasirodė svarsčiais varomi mechaniniai laikrodžiai – dažniausiai bokštuose ir bažnyčiose – rodydami valandas miestelių gyventojams, žadino naują suvokimą apie kasdienį gyvenimą ir jo tvarką." – sako parodos kuratorė Jolanta Petronytė.
Parodos atidarymo renginyje muzikinius kūrinius atliko Ukmergės meno mokyklos jaunieji muzikantai.

EKSPONATŲ ISTORIJOS - PRANAS SLIŽYS (1915– 2004)

Sukanka 110 metų, kai Traupyje (Anykščių r.) 1915 m. gruodžio 16 d. gimė vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius, doc. Pranas Sližys.

P. Sližys gimė vargonininko Petro ir Karolinos, garsios to krašto giesmininkės ir dainininkės, Sližių šeimoje. Šeimoje augo net 7 vaikai. Praną nuo vaikystės visą gyvenimą lydėjo muzika. Kadangi šeima gyveno vargingai, pelnyti duoną ir siekti išsimokslinimo teko savarankiškai. Sulaukęs 18-os jis jau vargonininkavo Leliūnuose (Utenos r.). Nors buvo jaunas, bet sugebėjo suburti net 60 žmonių chorą. Leliūnuose Pranas Sližys sutiko ir savo gyvenimo moterį – pradinių klasių mokytoją Anelę Ardzijauskaitę, su kuria susituokė 1935 m. liepos 2 d. Leliūnų bažnyčioje. Vargonininkaudamas Leliūnuose P. Sližys stengėsi derinti darbą su studijomis.

1934 m. Kaune lankė K. Kavecko vargonininkų ir chorvedžių kursus. 1937–1941 m. vargonuoti ir kompozicijos teorijos mokėsi Kauno konservatorijoje. 1939–1945 m. mokytojavo Ukmergės mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, vadovavo moksleivių chorams, vargonininkavo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1946–1947 m. Vilniaus Arkikatedros bazilikos vargonininkas, 1946–1949 m. ir 1989–1992 m. choro vadovas. 1948 m. baigė Vilniaus konservatoriją, tais pačiais metais Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje įsteigė chorą, 1948–1975 m. vadovavo Vilniaus universiteto studentų chorui, koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje. 1966–1975 m. Vilniaus universiteto Estetinio lavinimo katedros vedėjas; docentas (1971). 1961–1965 m. „Elektronikos“ vyrų choro vadovas. 1977–1983 m. vadovavo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios chorui, vargonininkavo. Lietuvos dainų švenčių (1960 m., 1965 m., 1970 m.) ir „Gaudeamus“ (1956 m., 1958 m., 1967 m., 1968 m.) vyriausiasis dirigentas.

Sukūrė giesmių, mišių, choro dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Išleistos P. Sližio kūrinių rinktinės „Mišios, giesmės, dainos“ (1995 m.), „Tave, Dieve, garbinam“ (2000 m.).

​1995 m. apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžius.

Mirė 2004 m. vasario 15 d. Vilniuje.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma Prano Sližio partitūra „Laiškai Šv. Kazimierui“. XX a. 8 deš. UkKM 25491 R-8128

P. Sližio rankraštinę partitūrą sudaro 10 muzikinių kūrinių. Žodžių autorė Marija Katiliūtė – Lacrima (1930–2016) – viena ryškiausių Lietuvos religinės poezijos kūrėjų. Muzikos autorius Pranas Sližys (1915–2004) – lietuvių vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Daugiau skaitykite:

* https://www.vle.lt/straipsnis/pranas-slizys-1/

* https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Sli%C5%BEys

* https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=511

* https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/pranas-slizys/

* https://paneveziokrastas.pavb.lt/personalija/slizys-pranas/

* https://www.svencioniukrastas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9044:pranas-sliys-mogus-krs-dievo-garbei-ir-lietuvai&catid=1066:2022-m-gegus-14-d&Itemid=59

PRANAS SLIŽYS (1915– 2004)


Akimirka tarpukario Ukmergėje: kokiu greičiu galime riedėti miesto gatvėmis?

Šiandien automobilių gausa gatvėse jau nieko nebestebina, tačiau prieš mažiau nei šimtą metų kiekvienas mažesniame mieste sutiktas „autovežimas“ dare įspūdį ir žadino susidomėjimą. Tarpukariu automobilių skaičius palaipsniui augo ir Ukmergėje, kartu daugėjo ir nedidelių pavežėti tolimesniais atstumais galėjusių autobusų. Nors akivaizdu, kad tokių transportų priemonių eismas mieste per pirmąjį Nepriklausomybės dvidešimtmetį netapo labai intensyvus, modernėjimą liudiję pokyčiai buvo išties ryškūs. Todėl šiandien kviečiame trumpam pasivažinėti tarpukario Ukmergės gatvėmis, sužinoti, kaip buvo sudaromi automobilių numeriai ir kokiu greičiu galėjo riedėti modernūs, arklių traukiamus vežimus keitę „autovežimai“.
Visą straipsnį skaitykite https://substack.com/inbox/post/180898305
Nuotraukoje - automobiliai Ukmergės apskrities savivaldybės kieme Kauno gatvėje, apie 1939 m. Ukmergės kraštotyros muziejus, UkKM F 3508.

„Laikrodžiai - kasdienybės atspindžiai“

Kviečiame į Ukmergės kraštotyros muziejaus parodos „Laikrodžiai - kasdienybės atspindžiai“ atidarymą gruodžio 17 d. 16 val. Parodoje eksponuojamos muziejinės vertybės iš Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Laikrodžių muziejaus kilnojamoji paroda „Muziejus ant ratų".

„Laikas visuomet buvo vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo matų. Jau senovėje žmonės ieškojo būdų jį pamatuoti: saulės ir vandens laikrodžiai padėdavo orientuotis dienos ritme. Vėliau, XIV a., Europoje pasirodė svarsčiais varomi mechaniniai laikrodžiai - dažniausiai bokštuose ir bažnyčiose - rodydami valandas miestelių gyventojams, žadino naują suvokimą apie kasdienį gyvenimą ir jo tvarką.“

Parodos atidarymo metu muzikinius kūrinius atliks Ukmergės meno mokyklos mokiniai.

 

Laukiame atvykstant!