Kviečiame rugpjūčio 11–rugsėjo 11 d. į žydų paveldo dienoms skirtą renginių ciklą
Ukmergės muziejus rugpjūčio 11–rugsėjo 11 d. kviečia į žydų paveldo dienoms skirtą renginių ciklą, jungiantį atmintį, istoriją ir meną. Renginius sieja bendra tema – Lietuvos žydų bendruomenės indėlis į mūsų krašto ir šalies kultūrinį gyvenimą.
2026 metai skirti Aarono Klugo (1926–2018), Nobelio chemijos premijos laureato iš Želvos, 100-osioms gimimo metinėms minėti. Želvoje rugpjūčio 11 d. 11 val. vyksiantis minėjimas primins išskirtinę šios asmenybės gyvenimo istoriją, o muziejuje pristatomos parodos leis pažvelgti į žydų fotografų palikimą tarpukario Ukmergėje ir į litvako Jacques Chapiro kūriniais iš S. Taco kolekcijos. Tai prasmingas kvietimas pažvelgti į žydų paveldo gyvybingumą, jo ryšį su mūsų vietos istorija ir išliekamąją vertę šiandien.
Rugpjūčio 11 d. 11 val. skirtas Aarono Klugo 100-ųjų gimimo metinėms minėti Želvoje (Želvos mstl., Ukmergės r. prie paminklo Aaronui Klugui (Šalia Vilniaus g. 2, Želvos mstl.))
Nuo rugpjūčio 14 d. paroda "M. Levi ir S. Bajerio tarpukario Lietuvos fotografijos palikimas" Ukmergės kraštotyros muziejus, II aukštas
Rugpjūčio 14 d. 15 val. parodos atidarymas "Jaques Chapiro tapyba iš Shmuel Tatzo (Niujorkas–Lietuva) kolekcijos" Ukmergės kraštotyros muziejus, konferencijų salė
Išskirtiniai Smetonų šeimos atminimo ženklai konferencijoje „A. Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“
Rugpjūčio 8 d. konferencijos „A. Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“ dalyviai turės išskirtinę progą išvysti du ypatingus atminimo ženklus, liudijančius Prezidento Antano Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės gyvenimo istorijas.
Konferencijoje bus eksponuojama:
Sofijos Smetonienės segė. XX a. 5-6 deš.
Dirbtinė medžiaga, metalas. Skersmuo – 4 cm
Stilizuoto gėlės žiedo formos segė, pagaminta iš geltono metalo ir pieno spalvos liucito. Nugarinėje pusėje prie užsegimo išlikęs gamintojo ženklas „Jones New York“. Šį papuošalą Sofija Smetonienė įsigijo ir nešiojo gyvendama Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur su vyru, Lietuvos Respublikos Prezidentu Antanu Smetona, pasitraukė 1941 m. po Lietuvos okupacijos.
Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885–1968) buvo pirmoji Lietuvos Respublikos valstybės dama (1919–1920 ir 1926–1940), aktyvi visuomenės veikėja ir lietuvių tautinio sąjūdžio rėmėja. Emigracijoje ji tęsė visuomeninę veiklą, dalyvavo lietuvių išeivijos renginiuose, palaikė ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba ir rūpinosi okupuotos Lietuvos vardo išsaugojimu tarptautinėje erdvėje.
Ši segė – ne tik asmeninis Sofijos Smetonienės papuošalas, bet ir jos gyvenimo tremtyje liudytoja. Ji atspindi paskutinį pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentienės gyvenimo etapą ir primena sudėtingą Lietuvos valstybės bei jos vadovų likimą po 1940 m. okupacijos.
Vytauto Didžiojo Karo muziejus. VDKM E 7394
Prezidento Antano Smetonos plunksna. 1933 m.
Metalas. Dydis – 4,2x0,8 cm
Metalinė rašiklio plunksna, padovanota Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai 1933 m. kartu su auksine vardadienio plunksna, kurią Užulėnyje Prezidentui įteikė Ukmergės krašto visuomenė. Ant plunksnos pavaizduotas Antano Smetonos portretas, Gedimino stulpai, Vyties kryžius ir įrašas „President Smetona“.
Auksinė plunksna buvo simbolinė dovana, skirta pagerbti Antaną Smetoną kaip valstybės vadovą, publicistą ir lietuviško žodžio puoselėtoją. Ši metalinė plunksna, įteikta kartu su ja, papildo dovanos istorinį kontekstą ir liudija pagarbą Prezidentui bei jo nuopelnams Lietuvos valstybei ir kultūrai.
Iš asmeninės Gintauto Žičkaus kolekcijos.
Įgyvendinamas projektas „Siesikų dvaro sodybos pritaikymas lankyti“ Nr. 20-307-P-0003
Siekiant spręsti regiono plėtros problemą „Nemažėjantys ekonominiai netolygumai“ ir jos giluminėms priežastims, tokioms, kaip „Neišvystytas regioninis bendradarbiavimas pritraukiant investicijas“ bei „Nesubalansuota kūrybinės ekonomikos ir turizmo plėtra“ šalinti, bus pritaikytas lankymui unikalus ir išskirtinis Ukmergės rajono turizmo objektas - Siesikų dvaro sodyba.
Įgyvendinant projektą bus vykdomi rangos darbai atliekant privažiavimo kelio kapitalinį remontą, įrengiant automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, pasivaikščiojimo takus, teritorijos apšvietimą, valčių prieplauką, parterį prieš pilį, vejos tvarkymą ir užsėjimą, suoliukus, šiukšliadėžės bei kitą infrastruktūrą, skirtą dvaro teritorijos lankymui.
Įgyvendinus projektą bus pagerintas turizmo infrastruktūros objektas bei viešosios paslaugos - pritaikius gamtos ir kultūros objektus turistų lankymui bus formuojami bendri regiono maršrutai ir įgyvendinamos bendros viešinimo ir rinkodaros priemonės, siekiant tolygesnio turizmo potencialo panaudojimo.
Projekto vertė - 1 036 507,58 Eurai, iš jų skiriamos Europos Sąjungos fondų lėšos - 518 253,79 Eurai, bendrojo finansavimo lėšos - 362 777,65 Eurai, Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 155 476,14 Eurai.
Informacija: Ukmergės rajono savivaldybė administracija
Pristatome konferencijos „A. Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“ pranešėjus
Dr. Ingrida Jakubavičienė (Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune)
Pranešimas „Antanas Smetona ir nelengvi pasirinkimai Lietuvos vidaus politikoje“
Antanas Smetona po 1926 m. gruodžio 17 d. karinio valstybės perversmo sugrįžęs į Prezidento postą pirmuosius trejus metus skyrė įsitvirtinimui valdžioje ir tai taip pat buvo vidaus politikos dalis – susistatyti sau reikalingas figūras į reikiamas politinio žaidimo vietas. Kadangi tuo metu šalis nepatyrė didesnio spaudimo iš kaimyninių valstybių, tai Lietuvos visuomenė į tai reagavo gana santūriai. Žingsnis po žingsnio, neskubėdamas ir viską gerai apsvarstydamas bei numatydamas teisinius mechanizmus, Prezidentas A. Smetona ėjo autoritarinio valdymo link. Tai iliustruoja konkurencinė kova su Ministru Pirmininku Augustinu Voldemaru, kuri baigėsi bičiulio pašalinimu iš politinės arenos, A. Smetonos autoriteto stiprinimu pasitelkiant globojamas visuomenines organizacijas, o Seimo paleidimą ir naujo nesušaukimą pateisinant Valstybės Tarybos įkūrimu, kuri turėjo įteisinti vis stiprinamas Prezidento A. Smetonos galias. Svarbūs vidaus politiniai sprendimai buvo susiję su Lito stabilumo užtikrinimu didelės ekonominės krizės sąlygomis ir su teritorinio šalies vientisumo išsaugojimu Klaipėdos krašte. 1934–1935 metai pasižymėjo ypač griežtais A. Smetonos sprendimais tiek tramdant Klaipėdos krašto nacistines partijas, tiek numalšinat Suvalkijos ūkininkų streiką.
Apie ką mąstė Antanas Smetona priimdamas sprendimus? Ar iš tiesų vienas žmogus gali tiek daug lemti šalies politikoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus kviečiame išgirsti rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje "A. Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų", kurioje pranešimą apie Antano Smetonos nelengvus pasirinkimus vidaus politikoje skaitys Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė.
lekt. Andrius Grodis (Vilniaus universitetas)
Pranešimas „Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonominė modernizacija: pasiekimai ir nerealizuotos galimybės“
Pirmoji Lietuvos Respublika per dvidešimt nepriklausomybės metų išgyveno ne tik reikšmingų politinių ar socialinių, bet ir ekonominių pokyčių laiką. Po Pirmojo pasaulinio karo šalies ūkio sistemą teko kurti beveik iš naujo – nustekenti žemdirbiai, menkos pramonės įmonės, silpna prekyba nė iš tolo nepriminė klestinčio krašto. Vis dėlto, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje įgyvendintos reformos buvo sėkmingos. Nors Lietuva ir toliau išliko žemės ūkio šalimi, jos ekonominis pakilimas to meto kontekste buvo itin ryškus.
Taigi, ką galima laikyti reikšmingiausiais tarpukario Lietuvos ekonominės modernizacijos pasiekimais ir kokios alternatyvos galėjo būti įgyvendintos priėmus kitus sprendimus? Koks šiame procese buvo prezidento A. Smetonos vaidmuo?
Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus kviečiame išgirsti rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje "A. Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų", kurioje pranešimą apie Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonominę modernizaciją skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.
Doc. dr. Saulius Kaubrys (Vilniaus universitetas)
Pranešimas „Nuo pradinuko iki gimnazisto: tarpukario Lietuvos mokyklos istorija paprastai“
Sukurti savą, lietuvišką švietimo sistemą – toks iššūkis teko Pirmosios Lietuvos Respublikos politikams, visuomenės veikėjams ir mokytojams. Šios užduoties įgyvendinimui kliuvinių netrūko, situaciją ilgą laiką sunkino ne tik mokykloms tinkamų pastatų stygius, bet ir įsisenėjusios socialinės problemos bei skurdas. Kaip vaiką išleisti į mokyklą, jei tėvai negali nupirkti jam ne tik tvarkingo švarkelio, bet ir batų?
Vis dėlto, ilgainiui situacija kito, Lietuvos miesteliuose ir kaimuose pradėjo sparčiai dygti pradžios mokyklų pastatai, šalies miestus ėmė puošti įspūdingi gimnazijų rūmai. Per dvidešimt Nepriklausomybės metų pasiektas progresas buvo akivaizdus – ne veltui net ir dabar "smetoniška mokykla" prisimenama kaip vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos proveržio simbolių.
Rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje "A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų" Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Saulius Kaubrys kels klausimą: kaip margą tarpukario Lietuvos mokyklos istoriją papasakoti paprastai? Kviečiame dalyvauti renginyje ir daugiau sužinoti apie tarpukario Lietuvos švietimo sistemos raidą.
Dr. Norbertas Černiauskas (Vilniaus universitetas)
Pranešimas „Antanas Smetona tarp Vilniaus ir Lisabonos“
Svarstant Vilniaus, Lisabonos ir Antano Smetonos vaidmenį 1940–1941 m. laikotarpiu, prezidento asmenybė pirmiausia siejama su Vilniumi – Lietuvos sostine. Vis dėlto aplinkybės lėmė kitokią įvykių eigą: sudėtingu Lietuvos valstybingumo ir Europos istorijos laikotarpiu Smetona, užuot įgyvendinęs planuotą kelionę į sostinę, dėl sudėtingų politinių ir diplomatinių aplinkybių atsidūrė Lisabonoje – vienoje iš paskutinių neutralių Europos erdvių, kurias buvo galima pasiekti karo metais.
Ką atskleidžia Lietuvos prezidento kelias nuo neįvykusios kelionės į Vilnių 1940 m. viduryje iki apsilankymo Lisabonoje 1941 m. pradžioje? Kokias politines dilemas, diplomatines pastangas ir platesnius Europos politinės situacijos pokyčius atspindi ši kelionė?
Jau šį šeštadienį bandysime atsakyti į šiuos klausimus konferencijoje "A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų".
1940 m. birželio įvykiai tebekelia diskusijas visuomenėje. Ar anuomet reikėjo atmesti SSRS ultimatumą ir priešintis – iššauti bent vieną šūvį? Galbūt į užsienį turėjo trauktis visa Vyriausybė? O gal desperatiškoje padėtyje atsidūrę politikai savo sprendimais jau nieko nebegalėjo pakeisti?
Būtent šių diskusijų fone bene daugiausiai dėmesio sulaukia prezidento A. Smetonos laikysena. Kaip vertinti 1940-ųjų birželio 15-ąją šalies vadovo priimtą sprendimą? Nors sutarimo rasti veikiausiai nepavyks, skvarbus istoriko žvilgsnis šiandien leidžia įvertinti minimus įvykius naujoje šviesoje.
Rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje "A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų" Lietuvos Istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Artūras Svarauskas skaitys pranešimą "Kelios pastabos apie Antano Smetonos apsisprendimą 1940 m. birželio 15-ąją". Kviečiame dalyvauti renginyje ir sužinoti naujų detalių apie šį lūžinį Lietuvos istorijos įvykį.
Prof. dr. Juozas Skirius (VDU Išeivijos institutas)
Pranešimas "A. Smetona Jungtinėse Amerikos Valstijose 1941–1944 metais“
Iš Lietuvos pasitraukęs A. Smetona 1941 m. kovą po ilgos kelionės pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje plečiantis Antrojo pasaulinio karo gaisrams, geopolitinė padėtis darėsi vis sudėtingesnė. Vos prieš vienerius metus aukščiausias pareigas savo šalyje užėmęs A. Smetona susidūrė su sunkia naująja realybe.
Kaip išlikti naudingam Lietuvai būnant už Atlanto? Kokiu būdu užmegzti ryšį su JAV pareigūnais? Galiausiai, šių klausimų fone neišvengiamai kilo ir kur kas žemiškesnės problemos – lėšų stygius, įtarus kai kurių kitų išeivių požiūris.
Taigi, kaip galime apibūdint A. Smetonos metus, praleistus JAV? Atsakymų ieškosime rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje "A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų", kurioje pranešimą "A. Smetona Jungtinėse Amerikos Valstijose 1941–1944 metais“ skaitys VDU profesorius, Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Juozas Skirius.
