Visos naujienos

Balandžio 26 d. kviečiame nemokamai aplankyti Ukmergės kraštotyros muziejų ir Užugirio krašto muziejinį kompleksą

Užugirio muziejinio komplekso edukacijos ir ekskursijos

Užugirio krašto muziejinis kompleksas kviečia leistis į pažintį su Lietuvos istorija, tarpukario kasdienybe ir kulinariniu paveldu autentiškoje istorinėje aplinkoje.

Kompleksą sudaro Prezidento Antano Smetonos dvaras, Užugirio mokykla–muziejus ir su šiuo kraštu susiję istoriniai objektai, atskleidžiantys ne tik valstybės vadovo gyvenimo aplinką, bet ir platesnį to meto Lietuvos kultūrinį bei visuomeninį kontekstą.

Lankytojai čia kviečiami dalyvauti ekskursijose, edukaciniuose užsiėmimuose ir kulinarinio paveldo programose, kuriose galima iš arčiau pažinti krašto tradicijas, papročius, istoriją ir autentiškus tarpukario skonius.

Tai puiki vieta mokinių grupėms, šeimoms, turistams, taip pat įmonių renginiams, komandos formavimo veikloms, teminiams vakarams, jaukiems gimtadieniams ir kitoms ypatingoms progoms, kai norisi prasmingo laiko išskirtinėje dvaro aplinkoje.

Ekskursijų katalogą galite atsisiųsti čia.

Sužinoti daugiau apie edukacijas ir ekskursijas:

Bendras: +370 670 27306 | uzugiris@ukmergesmuziejus.lt

Ekskursijoms: +370 640 42244

Edukacijoms: +370 646 96574

Pirties edukacijoms: +370 628 58259

pagal ukmuziejus

Pasaulinė meno diena Ukmergėje: pagerbti kultūros žmonės

Balandžio 15-osios popietę Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vyko jau tradiciniu tapęs, net aštuonioliktus metus iš eilės organizuojamas renginys, skirtas Pasaulinei meno dienai paminėti. Šių metų tema – „Meno POV (požiūrio taškas)“ – kvietė pažvelgti į kūrybą iš vidaus, menininko akimis.

Šventės metu pagerbti ir apdovanoti ryškiausi Ukmergės krašto kultūros žmonės, įteikti garbingi apdovanojimai.

Džiaugiamės, kad tarp šių įvertinimų buvo ir mūsų – Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojų – kolegos, kurių kūrybiškas, atsidavęs ir bendruomeniškas darbas neliko nepastebėtas.

Ukmergės rajono savivaldybės Mero padėkos ženklai įteikti:

Vaidai Noreikienei ir Kristinai Zinkevičienei – už išskirtinį produktyvumą ir profesionalumą skaitmeninant muziejaus rinkinius, aktyvų dalyvavimą paveldo tyrimuose ir ekspedicijose bei reikšmingą indėlį rengiant leidinį „Kultūros paveldo takais aplink Ukmergę“ apie Ukmergės krašto kultūros paveldą, taip užtikrinant šių vertybių išsaugojimą ir prieinamumą visuomenei.

Viktorui Ženteliui – už ilgametį ir įvairiapusį indėlį į Veprių krašto istorijos tyrinėjimą ir sklaidą, Veprių piliavietės tyrinėjimų iniciavimą, gebėjimą meninę kūrybą derinti su moksline veikla bei įkvepiantį edukacinį darbą, skatinantį bendruomenę domėtis ir vertinti savo kultūrinį paveldą.

Didžiuojamės savo komandos nariais, kurie kasdien puoselėja kultūrą ir istoriją, dalijasi žiniomis bei kūrybos džiaugsmu su visuomene.

Dėkojame organizatoriams – Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka – už šiltą šventę, įkvepiančias akimirkas ir bendrystę!

Daugiau informacijos apie šventę čia.

pagal ukmuziejus

Paroda "Gabrielė Petkevičiūtė - Bitė: gyvenimas žmogui ir tėvynei" Prezidento A. Smetonos dvare

Kviečiame aplankyti parodą "Gabrielė Petkevičiūtė - Bitė: gyvenimas žmogui ir tėvynei" Prezidento A. Smetonos dvare.

Paroda apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę – garsią XIX a. pab. – XX a. pr. Panevėžio krašto rašytoją, dramaturgę, publicistę, pedagogę, visuomenininkę ir kultūros veikėją. Ji priklauso tam negausiam lietuvių inteligentijos būreliui, kuris darbavosi tautinės kultūros dirvoje, kaip ir tautinio atgimimo epochos patriarchai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas.

Petkevičaitė, kilnumo ir pareigos žmonėms pamokas gavusi iš savo tėvų, aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo sąjūdyje, rašė korespondencijas į „Varpą", „Ūkininką", „Lietuvos žinias", žadindama tautos sąmoningumą, steigė mokyklas, organizavo „Žiburėlio" draugiją atgimstančios tautos jaunuomenei lavinti. Ji buvo viena iš pirmųjų, pažadinusi Lietuvos moteris aktyviai visuomeninei veiklai, pati aktyviai dalyvavusi politiniame Lietuvos gyvenime. Įsitikinusi, kad kiekvieno inteligento svarbiausia priedermė – šviesti ir lavinti visuomenę, Bitė, nepaisydama savo fizinės negalios, dirbo beveik visuose visuomenės ir kultūros baruose, kilniai nešė nelengvą darbų ir atsakomybės naštą. Atsidėjimu visuomenės reikalams, veiklos platumu, demokratinių vertybių orientacija G. Petkevičaitė-Bitė buvo viena šviesiausių savo laikmečio asmenybių. 1929 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, o 1936 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.

Gyvenime ir visuomeninėje veikoje G. Petkevičaitė-Bitė vadovavosi demokratijos, tolerancijos ir žmogiškumo principais. Lietuvos kultūroje ji liko kaip darbštuolė Bitelė: rašytoja ir gydytoja, mokytoja ir filantropė, pažangi ūkininkė ir visuomenės kritikė, literatūros istorikė ir etnologė, politikė ir visuomenės veikėja – asmenybė, savo pažiūromis ir darbais gerokai pranokusi gyvenamąjį laikmetį.

📍 Paroda veikia nuo balandžio 7 d. Prezidento Antano Smetonos dvare (Dvaro g. 3, Užulėnio k., Ukmergės r.)

Paroda parengta Panevėžio kraštotyros muziejaus.

pagal ukmuziejus

Paroda „Mečio Brazaičio Ukmergė“

Nuo balandžio 8 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje atversime duris parodai „Mečio Brazaičio Ukmergė“ – iš Ukmergės kilusio karo aviacijos kapitono ir fotografo Mečio Brazaičio (1903–1953) jautrus sugrįžimas į gimtąjį miestą per jo fotoaparato objektyvą.📷

Jūsų lauks 53 meninės ir dokumentinės fotografijos: prieškario ir karo metų Ukmergės kasdienybė, jos žmonės ir miesto nuotaikos.

📍Parodą aplankyti kviečiame Ukmergės kraštotyros muziejuje nuo balandžio 8 d. muziejaus darbo valandomis.

pagal ukmuziejus

EKSPONATŲ ISTORIJOS VELYKOMS ARTĖJANT. PADOVANOKIM PRASMINGĄ ŽINUTĘ...

Margutis buvo tarsi „užkoduotas palinkėjimas“. Skirtingi deriniai galėjo būti skiriami:

šeimai → sveikata, apsauga;

jaunimui → meilė, sėkmė;

ūkininkams → derlius.

Etnologas Libertas Klimka pabrėžia, kad margučiai buvo ne tik dekoracija, bet ir simbolinė bendravimo forma, atspindinti lietuvių pasaulėžiūrą.

Kiaušinių marginimas yra gyvybingiausia lietuvių tautodailės šaka.

Margutis – gyvybės, derlingo pavasario ir sočių metų simbolis. Margučių spalvos lietuvių tradicijoje taip pat turėjo simbolinę prasmę – jos buvo siejamos su gamta, gyvybe, tikėjimu ir kasdieniais žmonių lūkesčiais. Nors reikšmės galėjo šiek tiek skirtis priklausomai nuo regiono.

🎨 Margučių spalvų reikšmės:

🔴 Raudona spalva – viena svarbiausių ir seniausių spalvų – reiškia vaisingumą, gyvybės ir gyvenimo džiaugsmą, sėkmę visuose darbuose, energiją, meilę. Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam ir aktyviam. Krikščioniškame kontekste – tai Kristaus aukos simbolis.

🟡 Geltona/auksinė spalva – šviesos ir saulės sustiprėjimą, dienos ilgėjimą, derlių, brandą. Siejama su šiluma ir gerove.

🟢 Žalia spalva – simbolizuoja pavasario atgimimą, javų želmenis, augmenijos prabudimą. Gamta, gyvybės sugrįžimas po žiemos. Tai gerumo ir naivumo spalva.

🔵 Mėlyna spalva – dangus, ramybė, kosminio pasaulio vienovė, dvasinis pasaulis. Kartais siejama su vandeniu ir tyrumu. Toks margutis reiškia ramybę, kantrybę ir protą.

⚫ Juoda spalva – žemė, rimtis, paslaptis. Gali simbolizuoti ir gyvybės pradžią (iš žemės). Dažnai naudojama kaip fonas raštams išryškinti.

⚪ Balta spalva – švara, nekaltumas, šviesa. Krikščioniškame kontekste – prisikėlimas ir dvasinis tyrumas.

🟤 Ruda spalva – žemė, stabilumas, natūralumas, prinokę javai, derlingumas.

Raštų reikšmės jau buvo aprašytos anksčiau. O kas bus jeigu sujungsime raštą ir spalvą į vieną visumą? Paimprovizuokime ir parašykime prasmingą žinutę savo artimiesiems...

Žemiau pateikta keletas pavyzdžių.

Spalvų ir raštų derinių reikšmės:

Raudona + saulutės

Gyvybė + saulė = stipri energija, atgimimas, sėkmė.

Linkėjimas: sveikatos, jėgų, gerų metų.

Dažnai dovanotas artimiems žmonėms per Velykas.

Žalia + augaliniai motyvai

Augimas + pavasaris = vaisingumas, nauja pradžia.

Linkėjimas: gero derliaus, sėkmės darbuose.

Geltona + taškai / žvaigždutės

Saulė + dangus = šviesa, džiaugsmas, gausa.

Linkėjimas: turtingų, „šviesių“ metų.