Lietuvos švietimo istorijos muziejaus paroda "Istorijų įvairovė plakatuose"

Istorijų įvairovė plakatuose. Spalvotos pamokos

Istorijų įvairovė plakatuose“ - kilnojama paroda, kurioje pristatomas gausus vaizdinių mokymo priemonių rinkinys, sukauptas gamtininko, visuomeninko, Pedagoginio muziejaus (nuo 2010 m. Lietuvos švietimo istorijos muziejaus) įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Vinco Ruzgo (1890-1972). Ryškiausi muziejaus rinkiniuose saugomų plakatų pavyzdžiai atskleidžiami keliais aspektais: kaip kultūrinio gyvenimo liudytojai, vaizdinės mokymo priemonės bei meno kūriniai.

Vaizdinės mokymo priemonės – plakatai švietimo procese paplito XIX a., leidyboje pritaikius plokščiaspaudę. Patraukli iliustracinė medžiaga rengta biologijos, zoologijos, anatomijos, botanikos, fizikos, geografijos, klasikinės literatūros, istorijos, pasaulio pažinimo pamokms paįvairinti, vadovėlių turiniui papildyti. XX a. pr. Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje išleisti plakatai naudoti kaip papildoma metodinė mokymo priemonė mokyklose. Atspausdinti litografijos bei ofseto būdu (plokščiaspaudė technika) plakatai išsiskiria tiek mokslinio turinio nuoseklumu, tiek vaizdine raiška. Parodoje pristatomos Stepono Cybulskio parengtos helenistinės civilizacijos sociokultūrinius procesus atsispindinčios mokymo priemonės – plakatai TABULAE, QUIBUS ANTIQUITATES GRAECAE ROMANAE ILLUSTRANTUR. Lenkų kilmės klasikinės filologijos specialistas S.Cybulski (1858-1937) parengė 25 graikų ir romėnų gyvenseną, finansus, karybą, laivybą, kultūrą reprezentuojančias istorines lenteles. Nepaisant kritikos dėl perdėto vaizduojamų objektų spalvingumo, ekletiškumo, nebūdingo pristatomo laiko aplinkai, S.Cybulskio parengtos mokymo priemonės, skirtos ginazijų ir akademinių istorijos studijų moksleiviams, buvo populiarios Centrinės ir Rytų Europos mokyklose. Dalis jų pritaikytos net Jungtinių Amerikos Valstijų rinkai. Plakatai leisti litografijos spaustuvėje „Hermann Springer“ Leipcige, Vokietijoje, pačioje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Kita plakatų dalis – vaizdinės mokymo priemonės, skirtos pasauliui pažinti. Jų autoriai austrų vaizduojamo meno, graviūrų, litografijų kūrėjas Emilis Orlikas (1870-1932) ir XIX a. vokiečių dailininkas Hugo Kempteris. Spalvingos ir nuotaikingos XIX a. vokiečių tradicinės gyvensenos dvasia dvelkiančios litografijos išleistos Dresdene spaustuvėje „C.C.Meinhold & Sohne“.

Kilnojama plakatų paroda parengta pagal projektą „Paroda. Istorijų įvairovė plakatuose“. Projektu siekta, kad žiūrovą suintriguotų plakatas kaip savita meno rūšis, jo raidos istorija.

Parodą iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių parengė Gabija Mackevičiūtė ir Rasa Vaikutytė, apipavidalino Raminta Ardzevičienė.

Projektą parėmė Lietuvos kultūros taryba ir MB „Kitos spalvos“.

Parodą Ukmergės kraštotyros muziejuje galima apžiūrėti 11.08-11.30

Parodos metu bus galima užsisakyti edukaciją apie plakato gaminimą. Ją ves profesionali dailininkė, kuri užsiima plakatų kūrimu. Dėl edukacijos kreiptis tel. Nr.869923532


Atidaryta kryždirbystės paroda „Mūsų keliuose tesaugo“

Kviečiame į lietuviškos kryždirbystės parodą „Mūsų keliuose tesaugo“. Autorius: tautodailininkas Aleksas E. Kulvietis (Kolumbija-Lietuva).
Parodos atidarymas rugsėjo 16 d. 16 val. Ukmergės kraštotyros muziejaus parodų salėje (Kęstučio a. 5).

Paroda veiks: 2016 m. rugsėjo 12 – lapkričio 1 d.
Muziejaus darbo laikas: II-V: 9-17 val.   VI: 9-16 val.   VII-I: nedirba

Organizatoriai: Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Ukmergės kraštotyros muziejus
Informacija: www.UkmergesMuziejus.lt  |  www.facebook.com/muziejus


Birutės Mickevičienės skiautinių ir tapybos ant šilko paroda

Pirma paroda Ukmergės kraštotyros muziejuje surengta 2014 metais – „Koplytstulpiai ir stogastulpiai skiautiniuose”.

Šį kartą autorė siūlo susipažinti su paroda „Japonijos etiudai”. Parodos pagrindas – skiautinių, aplikacijos, dygsniavimo ir siuvinėjimo technikomis sukurti sieniniai kilimėliai su japoniškų miniatiūrų motyvais, daugiausia moterų portretai, siluetai. Nepaisant keturių prieš kelis metus sukurtų darbų, paroda gimė per labai trumpą laiką – vos kelis mėnesius, nes, anot autorės, idėjos gimė viena po kitos: tik įgyvendinus vieną, tuojau pat gimdavo kita.

Padidinusi sukauptas miniatiūras, autorė parengė eskizus, stambesnes detales aplikavo, o smulkesnes detales išsiuvinėjo smulkiais dygsneliais, atkartodama tradicinės japonų siuvinėjimo technikos – sašiko ornamentus.

Apie autorę:

Gimiau 1937 m. Tauragėje statybininko ir tekstilininkės šeimoje. Mama buvo baigusi privačią rankdarbių mokyklą, profesionaliai siuvo, siuvinėjo ir nėrė vašeliu. Vaikystėje daug ko išmokau iš mamos, tačiau pasirinkau tėčio profesiją ir sėkmingai kilau karjeros laiptais.

1992 metais susidomėjau floristika, vėliau tautodaile ir skiautiniais. Įsisavinau naujas rankdarbių technologijas (tapybą ant šilko, siuvinėjimą šilko juostelėmis, dekupažą ir kt.), kurias nuolat taikau savo kūryboje. Laisvalaikiu dekoruoju etnografines skrynias, fotografuoju, pinu juostas, iš šiaudų darau sodus.

2003 metas man suteiktas tautodailininkės vardas, o 2008 metais – meno kūrėjo statusas. 2015 metais įgytas tautinio paveldo sertifikatas. Tais pačiais metais man suteiktas 3-io amžiaus Medardo Čioboto universiteto garbės nario vardas.

Aktyviai dalyvauju Pagyvenusių žmonių asociacijos veikloje, esu „Skiautinukės” klubo narė, įgytas žinias stengiuosi perduoti dalyvaudama įvairiuose edukaciniuose renginiuose, labdaringose akcijose.

2008 metais mano darbai buvo eksponuojami Šiaurės Amerikoje, Dalaso kultūros ir istorijos muziejuje, kur pateko į dešimties originaliausių darbų sąrašą.

Esu dalyvavusi tarptautinėse „Lietuvių dienų” parodose Varšuvoje, Dubline bei septyniose respublikinėse Tautodailininkų sąjungos parodose, penkiose respublikinėse skiautinių parodose.

2012 metais buvau pakviesta į tarptautinę parodą Rygoje. Vilniaus universiteto ir Japonijos ambasados „Japoniško sodo” atidarymo proga surengiau personalinę parodą „Saulės glėbyje”. Tais pačiais metais žiurovų dėmesiui buvo skirtos trys personalines tekstilės parodos, bei paroda Jono Mačiulio Maironio 150 metų sukakčiai paminėti.

Birutė Mickevičienė