[otw_is sidebar=otw-sidebar-1]

1787 m. gaisras Ukmergėje

Pagal 1787 m. rugsėjo 29 d. Ukmergės pavieto taurininko Juozapo Toplickio pranešimą Respublikos Lietuvos DK Iždo Komisijai.(LVIA f. SA b.3939 l.761-762;KM)

“(…) Keturis kartus šiais metais nuo pavasario tą miestą [Ukmergę] siaubė gaisrai, o didžiausias birželio aštuntąją. Dėl tų gaisrų [miestas] neteko pagrindinių tiek vidinių, tiek išorinių papuošimų, prarasdamas puikią parapinę bažnyčią su klebonijos pastatu, didesnę dalį žydų miesto, visus geriausius pastatus turguje bei svarbiausiose gatvėse, iždo austeriją, kai kuriuos krikščionių nuomininkų bei žemdirbių namus kartu su kluonais, klėtimis, svirnais, bravorais etc. [et cetera (lot.) – taip toliau], visas vertingas parduotuves šalia viena kitos pastatytas bei jose buvusias prekes, kurių dalis [dar] ankstesnių gaisrų metu išnešant jas [iš ugnies] buvo pavogta. Taip pat ir bajoriškos jurisdikos, sudarančios didelę miesto dalį bei apgyvendintos daugiausia žydų, beveik visos yra sunaikintos. Palyginus su 1775 m. liustracija [patikrinimu], likvidavimas pateikiamas žemiau parodytoje lentelėje.

Lentelė parodanti J. K. D. [Jo Karališkosios Didenybės] Ukmergės miesto namų skaičių kartu su bajoriškomis jurisdikomis apimtomis 1775 m. liustracija, vėliau pastatytų, likusių po gaisro bei dabartiniais 1787 m. sudegusius namus ir parduotuves, neskaitant bravorų, klojimų, svirnų, kluonų etc.

{lentelė}

(Ši lentelė perspausdinta iš “Lietuvos TSR urbanistikos paminklai” 10 kn. Ukmergė. Knygoje ji sudaryta pagal šio dokumento lentelę. )

Ukmergės miesto gyventojų padėtis labai prasta, ypač žydų, kurie jau ankstesniais laikais buvo liūdnoje situacijoje, tuo labiau dabar, praradę namus bei kartu su jais visą nuosavybę prekėmis ir visokiu ūkiniu kilnojamu turtu, pateko į didžiausią vargą. Todėl jie yra nepajėgūs mokėti iždui priklausančių mokesčių, bet prašo gailestingumo.

Toliau pildydamas man pavestas pareigas apie viską pranešinėti Gerbiamai Komisijai, raportuoju: Kad gerb. Marikonis Ukmergės seniūnas, dėl aukščiau minėtos nelaimingos to miesto gyventojų padėties, negali surinkti iš jų 1784 kovo 25 inventoriumi paskirtų pajamų bei iždui priklausančios kvadruptos, tai yra: pagal Inventorių priklausančių pajamų sumą miestas turi mokėti už nuomą 4000 auks. – tame tarpe už degtinės, alaus etc. pardavinėjimo mokestį, sudegus šį mokestį mokėjusioms parduotuvėms, gerb. Seniūnas netenka ne mažiau 1000 auks., taip pat deficitas už nuomą valdiškos karčemos turguje, kuri sudegė – 400 auks., už sudegusių krikščioniškų namų sklypų nuomą – 29 auks., už žydiškų [sudegusių] namų sklypų ir bravorų nuomą – 188 auks. Bendra nuostolių suma 1617 auks.(…)”

KM, iš lenkų kalbos vertė R. Ramanauskas

1863 m. gaisras Ukmergėje

Dokumentas, atspindintis 1863 m. kovo 3 – 4 d. gaisrą, kilusį prekybiniame Ukmergės miesto kvartale (tikriausiai, apie dabartinės Kęstučio a. rytinę dalį), ir geriausių, turtingiausių to meto prekybininkų sąrašą:

“Jo Prakilnybei
Ponui Vilniaus Kariniam Gubernatoriui, Minsko,
Gardino ir Kauno Generalgubernatoriui, Generolui
Adjutantui, Generolui leitenantui ir įvairių
ordinų Kavalieriui Nazimovui

Kauno Gubernijos apskrities miesto
Ukmergės nelaimingų gyventojų, žemiau
pasirašiusių žydų,
Nuolankiausias Prašymas

Naktį iš kovo mėnesio 3 į 4 dieną po vidurnakčio mus labai nuskriaudė pragariškas gaisras, kurio liepsnos aukomis tapo 27 prekybinės, mūrinės dviaukštės parduotuvės su rūsiais, t.y. visas to miesto prekybinis kvartalas [гостинные ряды], iš kurių 25 priklausė mums, prašytojams, o dvi buvo valdiškos [в казенном ведомстве], – pelenais pavertė jose buvusias prekes ir kitą judamą turtą, kuriam priklausė ir krautuvininkų sudegę 1200 sid. rublių popieriniais pinigais, o 150 sid. rublių monetomis, – minėtųjų krautuvių gaisras tęsėsi iki 4 dienos 7 [val.] ryto ir jo galutinai užgesinti nepavyko netgi iki kovo mėn. 9 dienos – dėl tokio nelaimingo netikėto atsitikimo patirta nuostolio apie 17 tūkst. rub. [už nekilnojamą turtą], o už kilnojamą turtą kartu su grynais pinigais 50 tūkst. rub. sumai.
Jūsų Prakilnybe ! Niekaip negalime išreikšti dabartinio mūsų sudegusių krautuvių vaizdo siaubo bei tragiško žiūrėjimo į suskilusias ir nuo gaisro aprūkusias sienas, kurios verčia nuliūdusius žmones lieti ašarų upelius, dėl mus padegėlius ištikusios nelaimės, likus mums su šeimomis be jokio pragyvenimo šaltinio.
Todėl Jūsų Prakilnybės nuolankiausiai prašome: atsižvelgti į tokią mus ištikusią netikėtą nelaimę, duoti Jūsų Viršininkišką nurodymą, kad mes nelaimingieji prašytojai patirtume Jūsų Prakilnybės dosnumą ir malones, gaunant įstatymais nurodytą pašalpą, – už ką, kreipdamiesi su nuoširdžia malda į Aukščiausiąjį Kūrėją dėl mūsų likimo pagerinimo, šiltai pasimelsime ir už Jūsų Prakilnybės ilgaamžiškumą ir gerovę.
[dokumente pavardės surašytos viena paskui kitą, šalia jų parašai hebrajiškais rašmenimis]

{asmenu sarasas}

Aukščiau minėtųjų asmenų parašų teisingumą patvirtina Ukmergės Miesto Valdybos patarėjas 1863 metų kovo 15 dieną. Patarėjas Simonas Zanemoiskis.

1863 metų kovo 15 dieną
Prašytojai gyvena Kauno gubernijoje Ukmergės mieste.”

Rusijos Vidaus Reikalų ministerija 1864 m. birželio 27 d. paskyrė padegėliams 5081 rub. 60 kap. neatlyginamą pašalpą.
KM, iš rusų kalbos vertė R. Ramanauskas

1877 m. gaisras Ukmergėje

1877 m. birželio 29 d. gaisras atsispindi to meto dokumentuose:

“Telegrama Nr. 1165
Išs. [1877 m. birželio] 30 d. 2 v. 20 min. po pietų
Vilniaus generalgubernatoriui
Vakar [birželio] 29 Ukmergėje keliose vietose vienu metu kilo gaisras. Sudegė apie 200 namų, Policijos Valdyba, Dūma, Karinė Valdyba, abi vaistinės. Apdegė namas, kuriame įsikūrusi [Bajorų] globos įstaiga, karinė įstaiga. [Bajorų] Vadovo kanceliarija buvo iš dalies išgelbėta. Gaisras eina į pabaigą. Tuojau pat vykstu ten. […] [Kauno] Gubernatorius Bazilevskis.”

“(…)Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė P. Gubernatoriui, kad birželio 29 d. apie 10 ½ val. ryto Ukmergės mieste kilo gaisras ir dėl stipraus vėjo bei pastatų aukštumo išplito visame mieste taip smarkiai, kad sudegė dalis Rygos ir Dinaburgo gatvių, visa Vilniaus gatvė bei miesto centras su visomis krautuvėmis, be to sudegė: stačiatikių medinė cerkvė, namai kuriuose buvo įsikūrusios Policijos Valdyba, Miesto Dūma, Apskrities Karinio Viršininko Valdyba bei Susisiekimo IX Apygardos IV skyriaus Viršininko Valdyba, dvi vaistinės ir viešosios pirtys. Buvo imtasi pačių energingiausių priemonių gaisrui gesinti, bet jos buvo beveik nesėkmingos ir gaisras pasibaigė jau vėlai vakare, kada prasidėjo smulkus lietus, kuris truko daugiau kaip dvi valandas. Kiek sudegė namų iš viso kol kas dar nenustatyta, bet galima manyti, kad sudegė apie 500 namų su krautuvėmis ir be pastogės liko iki 3 tūkstančių šeimų, kurios kol kas patalpintos išlikusiuose namuose ir kareivinėse. Po apklausos paaiškėjo, kad gaisras kilo dėl neatsargaus krosnies kūrenimo vienoje kepyklų. Kad suteikti padegėliams reikiamą paramą, valstiečių bendruomenės per viršaičius ir žemvaldžiai per pristavus buvo pakviesti aukoti produktus, kurie kitą dieną buvo pradėti pristatinėti pakankamu kiekiu. Mirtinų atvejų iki šiol žinoma keturi: dvi moterys ie du vaikai. Dėl gaisro gyventojai patyrė nuostolių daugiau kaip už milijoną [rublių]; apdrausta namų buvo už 60 tūkstančių [rublių]. Policijos Valdybos ir Miesto Dūmos archyvai su dalimi dokumentų ir knygų sudegė; [Apskrities] Karinio Viršininko, Bajorų Globos, [Apskrities] Bajorų Vadovo Kanceliarijos, Apskrities Karinės Prievolės Įstaigos bei Susisiekimo IX apygardos IV skyriaus Valdybos Viršininko dokumentų ir bylų dalis pernešant [iš gaisro] buvo pamesta. Valstybinės įstaigos ir abi vaistinės laikinai įsikūrė išlikusiuose namuose, o dokumentai ir knygos tvarkomi. Gaisro dieną Ukmergėje, kasmetinės mugės metu, buvo didžiulis žmonių susitelkimas ir todėl dėl sumaišties ir ankštumo nebuvo galimybių saugoti padegėlių turtą nuo grobstymo, dėl to jo dalis, pasak padegėlių pareiškimų, buvo pagrobta ir netgi išvežta iš miesto. Dėl to vyksta kvota, imtasi priemonių suieškoti pagrobtą turtą.
Turiu garbės pranešti apie tai Jūsų Prakilnybės žiniai, papildydamas P. Gubernatoriaus telegramą Nr. 1165, nuolankiausiai pridėdamas, kad, norint apsvarstyti padegėlių poreikius, Ukmergėje įkurtas Laikinasis Komitetas.(…)”

(1877 m. liepos 5 d. Kauno Gubernatoriaus kanceliarijos raštas Nr. 4430 Vilniaus, Kauno ir Gardino Generalgubernatoriui)

“(…) Papildant liepos 5 pranešimą Nr. 4430, turiu garbės persiųsti Jūsų Prakilnybės nuožiūrai namo gautą Ukmergės Apskrities Ispravniko liepos 4 d. raportą Nr. 55 apie Ukmergės Apskrities [Karinės] Komandos neveiklumą gesinant buvusį Ukmergėje gaisrą bei Apskrities Karinio Viršininko papulkininkio de Vitės iniciatyvos stoką, kuris be to viešai žodžiu įžeidė apskrities ispravniką ir teismo tardytoją Nazarovą; nuolankiausiai prašydamas vėliau pranešti man savo pasiūlymą [dėl ispravniko raporto].

Be to laikau savo pareiga pranešti Jūsų Prakilnybei, remdamasis papildomais Ukmergės ispravniko pranešimais, kad daugelis iš Ukmergės miesto padegėlių krautuvininkų jau pradeda prekybą laikinuose lentiniuose balaganuose, o kai kurie namų savininkai ima taisyti savo apdegusius namus . Gaisravietę valo ir [griuvėsius] griauna atvykstantys iš valsčių valstiečiai, šiuo metu ugnis, galima sakyti, jau užgesinta, netgi ir po griuvėsių krūvomis. Vyksta gaisro metu pas padegėlius pagrobto turto paieškos ir jau daug daiktų surasta bei sugražinta savininkams, o kaltieji dėl vagysčių su kvota perduoti teismo tardytojams. Produktai padegėliams paremti pristatomi iš kaimyninių vietovių pakankamame kiekyje; ispravnikui siunčiant pranešimą, buvo sukaupta daugiau kaip 500 pūdų keptos duonos atsargų.

Gaisro metu trys miesto policininkai gavo lengvus nudegimus taip pat susižeidė vietinės [karinės] komandos eilinis bei policininkas Dudinas Z., kuris iki šiol serga; aktyviausiai dalyvavo gaisro gesininme stano pristavai Malachovskis ir Fostikovas, akcizo valdininkai Levčenko ir Kličmanas, teismo tardytojas Nazarovas, kuris dabar vykdo tardymą dėl minėtojo gaisro, kaimų seniūnai Radziminskis, Volkas ir Slepčenko, o taip pat policininkai Zavalovas ir Malinovskis, kurie gelbėjo žmones iš liepsnojančių namų; pavyzdžiui kaimo seniūnas Radziminskis išnešė iš degančio namo sergantį žydą Brandą.
Gavus duomenų, kad vietinės apskrities [karinės] komandos kareivinėse neva yra gaisro metu pavogtų daiktų, ispravnikas komandiravo policininką Roščevskį į kareivines daryti kratos, dalyvaujant deputatui iš kariškių pusės, apie kurio paskyrimą ispravnikas liepos 1 [raštu] Nr. 3310 pranešė [Karinės] Komandos Viršininkui, tačiau pastarasis išvažiavo į Kauną, nedavęs jokio nurodymo, o feldfebelis su kareiviais neleido daryti kratos, todėl sudarytą apie tai aktą policija liepos 3 perdavė teismo tardytojui, apie tai tuo pat metu pranešta ir Gubernijos Prokuroro Pavaduotojui.”
(Kauno Gubernatoriaus Bazilevskio 1877 liepos 8 d. raštas Nr. 4467 Vilniaus, Kauno ir Gardino Generalgubernatoriui)

(…)Ukmergės mieste birželio 29 žydo Šimelio Melco namuose dėl blogos dūmtraukio priežiūros kilo gaisras dėl kurio sudegė apie 500 namų su visu turtu, tame tarpe stačiatikių cerkvė, 12 žydų maldyklų ir maldos namų, Policijos Valdybos, Miesto Dūmos, Apskrities Karinio Viršininko Valdybos ir Susisiekimo IX Apygardos IV skyriaus pastatai kartu su dalimi archyvinių bylų ir dokumentų; sudegė 7 žmonės, bet kas būtent dar nenustatyta. Nuostolio dėl gaisro padaryta daugiau kaip už 1000000 rublių. Kad suteikti padegėliams paramą Ukmergėje įkurtas Laikinasis Komitetas.(…)
(iš Kauno Gubernatoriaus ataskaitos apie įvykius Kauno gubernijoje 1877 m.)

Rusijos Finansų Ministerija Ukmergės padegėliams paskyrė 5000 rublių paskolos. Ukmergės Laikinojo Komiteto skyriai rinko aukas padegėliams Vilniuje, Kaune, Varšuvoje ir kt.

“(…) Valdininkas ypatingiems pavedimams Chšonovskis kovo 9 [pranešimu Nr. 131 pranešė, kad Ukmergės Laikinojo Komiteto Kauno skyriuje, baigus rinkti aukas padegėlių naudai, buvo gauta piniginių aukų 22114 rub. 31 kap. ir be to 2580 vienetų įvairių rūšių vyriškų ir moteriškų drabužių – tos aukos buvo išdalintos padegėliams pagal Ukmergės Laikinojo Komiteto nutarimą.
Apie tai turiu garbės pranešti Jūsų Prakilnybei pagal 1877 m. spalio 6 raštą Nr. 5407.(…)”

(Kauno Gubernatoriaus 1879 m. kovo 18 d. raštas Vilniaus, Kauno ir Gardino Generalgubernatoriui)
KM. Iš rusų kalbos vertė R. Ramanauskas

Gaisrininkų draugija

Tiksli Ukmergės miesto gaisrininkų draugijos [Пожарное общество города Вилкомира] įkūrimo bei įstatų priėmimo data nežinoma. 1885 m. Vilniaus generalgubernatoriaus nurodymu jam buvo pristatyti visų Kauno gubernijos miestuose veikiančių gaisrininkų draugijų įstatai. Kai kurie iš jų (Kauno, Panevėžio, Zarasų miestų) yra atspausdinti atskirose brošiūrose, su pažymėtomis įstatų priėmimo datomis (tarp 1879 m. ir 1883 m.). Matyt, tuo laikotarpiu įkurta ir Ukmergės gaisrininkų draugija. Jos įstatai yra vieni trumpiausių, turintys tik 16 paragrafų, tuo tarpu kai kurių miestų draugijų įstatai turėjo 80, 90 ir daugiau paragrafų, kuriuose smulkiai aprašomi gaisro gesinimo įrankiai, gaisrininkų apranga, gaisrininko veiksmai su kiekvienu iš įrankiu gaisro metu ir pan.

R. Ramanauskas

(Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvas f.378 B.S.1885 m. b.138 l.16-18)

“Kopija

Ukmergės miesto gaisrininkų
draugijos įstatai

§1

Gaisrininkų draugijos įsteigimo tikslas yra: 1. Gaisro mieste atveju imtis reikiamų priemonių ugnies gesinimui bei neleisti gaisrui plėstis. 2. Gaisro metu gelbėti į pavojų pakliuvusius žmones ir turtą.

§2

Draugiją sudaro nariai, laisvanoriškai panorėję įstoti į ją, sulaukę 21 metų amžiaus bei esantys nepriekaištingo elgesio.

§3

Nariai gali būti garbės ir tikrieji. Garbės nariais laikomi tie, kurie stodami į draugiją sumoka ne mažesnį kaip trijų rublių stojimo mokestį bei kasmet moka vieno rublio nario mokestį, tačiau jiems nebūtina prisiimti kokius nors kitus įsipareigojimus; garbės nariais gali būti ir moteriškos lyties asmenys; tikraisiais nariais laikomi tie, kurie pareiškia norą veikti gaisro metu, – jiems nebūtinas nei stojamasis, nei kasmetinis piniginis mokestis.

§4

Tikrieji nariai turi atvykti į gaistą su ugnies gesinimo įrankiais, būtent: kirviais, kibirais, rankinėmis gaisrininkų žarnomis ir kobiniais; jie skirstomi į dvi komandas: a) dirbančią su priešgaisriniais instrumentais ir kitais įrankiais, b) gelbstinčią žmones ir turtą. Kiekvienai iš šių komandų vadovauja savi atskiri vadai išrenkami bendrame susirinkime balsų dauguma, bendram vadovavimui išrenkamas komandos viršininkas; vadams ar komandos viršininkui pasitraukus iš pareigų, jų vieton išrenkami kandidatai.

§5

Abi aukščiau minėtosios komandos su jų viršininkais gaisro metu yra pavaldžios miesto policijos vyriausiam viršininkui.

§6

Draugijos reikalų tvarkymas pavedamas ypatingai Tarybai, susidedančiai iš Pirmininko, trijų bendro susirinkimo renkamų narių, komandos viršininko ir dviejų komandos vadų. Sprendžiant reiklaus pirmininkas turi dviejų balsų teisę. Komandos viršininkas gali tuo pat metu būti ir Tarybos pirmininku.

§7

Taryba sprendžia klausimus: a) dėl naujų narių priėmimo į draugiją; b) dėl piniginių lėšų panaudojimo bei pajamų ir išlaidų ataskaitos išnagrinėjimo; c) dėl piniginių apdovanojimų paskyrimo asmenims, pasižymėjusiems gaisro gesinime; d) Taryba rūpinasi gera priešgaisrinių instrumentų būkle bei skiria jų remontui reikalingas lėšas; naujų gaisrininkų žarnų ir kitų instrumentų įsigijimas bei pinigų tam dalykui paskyrimas yra leidžiamas tik visai draugijai įgaliojus.

§8

Raštvedybai bei pajamų – išlaidų knygų vedimui, iš Tarybos narių tarpo renkamas sekretorius, jam yra pavedamas pinigų už nario mokestį surinkimas ir norinčiųjų stoti į draugijos narius pareiškimų priėmimas. Pinigus, tada kai jų surenkama daugiau kaip 10 rublių, jis privalo įnešti į Tarybos pinigų dėžę, tačiau neturi teisės daryti išlaidų be Tarybos leidimo.

§9

Draugijos kasa saugoma dėžėje arba skrynioje su spyna ir trimis antspaudais: pirmininko, ir dviejų narių; raktas turi būti laikomas pas sekretorių; ši dėžė gali būti pas pirmininką ar ką nors iš narių, Taryba gali sugalvoti ir kitą jos saugojimo būdą.

§10

Kiekvienų metų pabaigoje draugija rengia bendrą visų jos narių susirinkimą, kuris priima Tarybos ataskaitą, atlieka būtinus rinkimus ir priima nutarimus dėl reikalingų draugijos įstatų pakeitimo.

§11

Tikrieji nariai tarnybos metu nešioja kiekvienai komandai suteiktus ypatingus skiriamuosius ženklus.

§12

Komandos viršininkui arba komandų vadams vadovaujant, komandos atlieka pratybas, kuriose turi dalyvauti visi tikrieji nariai. Pratybų laikas ir vieta nustatomi suderinus su vietinės policijos valdžia.

§13

Tikrieji nariai, vos kilus aliarmui, privalo nedelsiant atvykti į gaisrą, neatvykus be pateisinamų priežasčių, kaltininkas Tarybos nutarimu gali būti nubaustas pinigine bauda draugijos kasos naudai, baudos dydis nuo dvidešimt penkių kapeikų iki vieno rublio.

§14

Tie iš narių, kurie pasižymi gaisro metu, draugijos Tarybos nuožiūra, gauna piniginį apdovanojimą, kurio dydis nuo 50 kapeikų iki 10 rublių.

§15

Niekas iš narių negali būti verčiamas atlikti tokius veiksmus, kurie susiję su aiškiu pavojumi, vadai gali tik kviesti ir skatinti savanorius.

§16

Jei pagal patirtį pasirodys reikalinga papildyti įstatus ar pakeisti kokią nors taisyklę, tokie klausimai, apsvarsčius juos bendrajame susirinkime, pateikiami valdžios patvirtinimui.”
KM, iš rusų kalbos vertė R. Ramanauskas

Gaisrininkų draugija 1930

Ukmergės gaisrininkų draugija įregistruota 1930 10 18. Draugijos tikslas – “organizuoti kovą su ugnimi ir kitais gaivalingais gamtos reiškiniais”. Draugijos valdyba (1930 m.): Antanas Čekanavičius (pirmininkas), Marijonas Laginskas (sekretorius), Bencionas Goldbergas (kasininkas). Draugijos įstatuose numatyta: “laikyti gaisrininkų komandą, kaminkrėčių būrį, įsigyti nejudamą turtą [pastatą(us], laikyti jame gurguolę ir komandą, palaikyti ryšį su valstybinėm įstaigom”. Draugija galėjo turėti “valdžios patvirtinto piešinio vėliavą”. Draugijos lėšos: iš mokesčių, iš aukų, subsidijų, iš suorganizuotų vakarėlių, už kaminų valymą, orkestrą [greič. pučiamųjų ]. Draugijoje buvo tikrieji nariai, nariai, rėmėjai. Tikrieji nariai – “vyrai, dalyvavę gaisro gesinime”, nariai ir rėmėjai – abiejų lyčių žmonės; garbės nariai – renkami už nuopelnus. Draugija uždaryta 1935 02 06.

KM

Golomb Hirsh Nissan

Hebrajų kalbos ir muzikos mokytojas, kompozitorius. Gimė Želvoje (Podzelve) 1853 m. Jis mokėsi Ukmergės ješibote, Vilniuje gavo puikų muzikinį išsilavinimą. Savo literatūrinės karjeros pradžioje Golomb’as dirbo Vilniuje “Romm” spaustuvėje korektorium. Tuo metu jis išvertė į jidiš kalbą 1876 m. Vilniuje išleistą Yad ha – Hazakah’o “Hilkot De’ot” bei publikavo keletą darbų apie muziką. 1877 m Vilniuje išleista jo muzikos chrestomatija “Kol Yehudah”. Golomb’as parašė keletą mokyklinių knygų: 1883 m. “Heder la – Tinokot” – hebrajų skaitinius, 1888 m. “Lahakat Nebi’im” – hebrajų chrestomatiją, “Kiryat Sefer” – aprašė Vilnių, Gardiną, Baltstogę ir Varšuvą bei šių miestų žydų bendruomenes.
Golomb’as domėjosi ir rinko žydų liaudies melodijas ir maldas. Mirė 1934 m.

Jewish encyclopedia t. VI

Gubernijos kurioms priklausė Ukmergės apskritis

Nuo 1796 08 08 Ukmergė buvo apskrities miestas Vilniaus vietininkijoje, nuo 1797 02 06 – apskrities miestas Lietuvos gubernijoje, nuo 1802 08 28 – apskrities miestas Vilniaus gubernijoje, nuo 1842 12 18 – 1915 m . – apskrities miestas Kauno gubernijoje.

KM

Gydytojų draugija

Ukmergės gydytojų draugija įregistruota 1929 m. kovo 16 d. Draugijos tikslai – “prisidėti prie draugijos narių medicinos mokslo tobulinimosi, medicinos žinių populiarizacija, pakėlimas sanitarijos ir sveikatos stovio gyventojų tarpe, gydytojų profesionalių reikalų gynimas, etikos taisyklių saugojimas”. Draugijos steigėjai: gydytojai – R. Labutis, Urbanavičius, A. Šliūpaitė, Ch. Rachmielis, B. Paikinas. Draugijos valdybos nariai (1929 m.): Raimundas.Labutis (pirmininkas), Icikas Rozenbaumas (vicepirmininkas), Abraomas Karlinskas (iždininkas), Juozas Bortkevičius (sekretorius). Remiantis draugijos įstatais draugijos nariai galėjo būti tikrieji, garbės ir aukotojai. Tikraisiais nariais galėjo būti tik gydytojai. Kiti nariai galėjo būti ir ne gydytojai, vyresni negu 21 m. amžiaus.

KM