tombal7

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokinių piešiniai ir surinkti atsiminimai apie Baltijos kelią

Projektas „Baltijos kelias ir mūsų laisvė“. Projekto organizatorius Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija. Projekto koordinatorius mokykloje Kristina Adamonienė – Dukstynos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja. Piešinių konkurso kuratorė Zita Dikienė – Dukstynos pagrindinės mokyklos dailės mokytoja. Projekte dalyvauja 7b klasės mokiniai ir dalis 6b klasės mokinių.

„Baltijos kelias ir mūsų laisvė“ – tai Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcijos projektas, kurio tikslas ugdyti pilietiškumo jausmą ir bendražmogiškas vertybes, skleidžiant aktualizuotą informaciją apie „Baltijos kelią“.

Projekte dalyvauja 7b ir 6b klasės mokiniai, istorijos mokytoja Kristina Adamonienė ir dailės mokytoja Zita Dikienė. 2015 m. birželio mėn. mokinai dalyvavo ekskursijoje Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje, skirtoje priminti 1989 08 23 d. „Baltijos kelio“ įvykius, apžiūrint istorines rezervato vietas, kuriose prasidėjo „Baltijos kelias“ – gyva žmonių grandinė apjuosusi 3 Baltijos šalis.

2015 m. birželio – rugsėjo mėn. mokiniai rinko ir užrašė prisiminimus apie Baltijos kelią iš vaikų artimos aplinkos.

Rugsėjo mėn. vaikai piešė piešinius konkursui „Baltijos kelias ir mūsų laisvė“.

Spalio mėn. organizuota mokinių piešinių paroda, apdovanoti 3 geriausių piešinių autoriai: Kristupas Krinickas (7b kl.), Auksė Armašu (7b kl.) ir Rasa Morkūnaitė (7b kl.).

2016 m. bus išleistas leidinys, aktualizuojantis UNESCO saugomą nematerialųjį kultūros paveldą Lietuvoje – „Baltijos kelią“. Leidinys, pristatys „Baltijos kelio“ istorinę medžiagą, iliustruotą projekte dalyvaujančių mokinių užrašytais „Baltijos kelio“ dalyvių pasakojimais ir vaikų piešiniais.

Tikime, kad dalyvavimas projekte „Baltijos kelias ir mūsų laisvė“ yra puiki galimybė ugdyti mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą.

pagal tombal7

Draugijos Ukmergėje

Pirmosios visuomeninės draugijos Ukmergėje kūrėsi dar Rusijos Imperijos valdymo laikais XIX a.pab. - XX a. pr. Jų nebuvo daug, nes jų kūrimąsi labai varžė rusų valdžia įtariai žiūrėjusi į bet kokią naują nerusišką visuomeninę organizaciją. Nuo valdžios draudimų nukentėjo visos tautinės grupės: Ukmergės apskrities lenkams nebuvo leista kurti žemės ūkio draugijos, žydams – vartotojų bendruomenės, lietuviams – labdaros organizacijos. Valdžia bijojo, kad šių draugijų nariai, užuot užsiėmę pavadinime nurodyta veikla, imsis agitacijos ir kurstymų prieš rusų valdžią.

1918m. atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, visi senieji draudimai neteko galios ir jau po kelerių metų mieste veikė daug įvairioms gyventojų grupėms atstovaujančių visuomeninių organizacijų. Viso tarpukaryje Ukmergėje jų veikė virš 60.

Sąlyginai jas galimas skirstyti grupėmis: profesinės draugijos vienijančios tam tikros profesijos atstovus, labdaros draugijos, klubai, švietimo – kultūros draugijos, jaunimo organizacijos, tautinių mažumų (žydų) draugijos, politinės – patriotinės krypties draugijos. Apie kiekvieną iš šių grupių reikėtų pakalbėti plačiau.

Prie profesinių draugijų reikėtų priskirti Ukmergės gydytojų draugiją (įregistruota 1929m. kovo 16d.). Jos tikslai „prisidėti prie draugijos narių medicinos mokslo tobulinimosi, medicinos žinių populizacija, pakėlimas sanitarijos ir sveikatos stovio gyventojų tarpe, gydytojų profesionalių reikalų gynimas, etikos taisyklių saugojimas“. Veikė iki 1940m.

Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungos Ukmergės skyrius įregistruotas tik 1940m. sausio 8d. ir veikė iki lemtingo 1940m. birželio. Didesnės veiklos išvystyti negalėjo.

Mokytojų katalikų sąjungos Ukmergės skyrius įsikūrė 1921m. balandžio 9d. Sąjunga „rūpinosi Kristaus mokslo principais paremtu mokyklos darbu ir pačių mokytojų gyvenimo reikalais.“ Veikė iki 1940m.

Ukmergės miesto namų savininkų draugija įkurta 1922m. gruodžio 1d. Draugijos tikslas - „ginti namų savininkų ekonominius reikalus“. Veikė iki 1940m.

Ukmergės pirklių, pramoninkų ir amatininkų sąjunga įregistruota 1923.04.27. Tikslai - „apsaugoti savo narių teisinius, ekonominius ir kultūrinius reikalus ir šalinti įvairias priežastis, kliudančias išsivystymui teisėtos prekybos, pramonės bei amatų“. Vėliau ji pasivadino verslininkų sąjunga. Veikė iki 1940m.

Žemės ūkyje dirbantiems atstovavo Ukmergės miesto ūkininkų draugija „Artojas“ įregistruota 1927.10.11. Jos tikslas buvo „kelti ir tobulinti žemės ūkio pramonę, tarpininkauti savo narių reikaluose“ . Veikė iki 1940m.

Ukmergės ūkininkų - gaspadorių draugija veikė nuo 1919m. gruodžio 17d. Jos tikslas „organizuoti tarp savęs pagalbą ir vienybę gaspadoriams- ūkininkams savo nariams ekonomijos, technikos ir finansinių ūkio reikalų srityje visokiais ūkio atvejais“. Vėliau draugija persiorganizavo į žemės ūkio gamintojų sąjungos Ukmergės skyrių. 1936m. Likvidavosi dėl narių stokos.

Ukmergės miesto butų samdytojų sąjunga įregistruota 1921.12.15. Tikslai - „įvairių butų samdytojams sujungti, ginti jų reikalus, iškilus nesusipratimams tarp namų savininkų ir samdytojų“. Uždaryta 1935.06.24.

Ukmergės laisvoji gaisro draugija įregistruota 1921.02.18. Tikslas - „sergėti Ukmergės miestą gaisro atsitikimuose“. 1930m. Perorganizuota į Ukmergės gaisrininkų draugiją, įregistruotą 1930.10.18. Tikslas „organizuoti kovą su ugnimi ir kitais gaivalingais gamtos reiškiniais“. Uždaryta 1935.02.06.

Ukmergėje veikė kelios blaivybės organizacijos. Blaivybės draugija įkurta 1929m. birželio 2d. Blaivinimo sąjungos Ukmergės skyrius įkurtas 1938m. rugsėjo mėn. Jų veikla nutrūko 1940m.

Turėjo savo draugiją ir laisvamaniai. Laisvamanių etinės kultūros draugijos Ukmergės skyrius įsikūrė 1938.09.17. Tikslas - „sujungti visus Lietuvoje gyvenančius piliečius, kurie dėl savo įsitikinimų nutraukė santykius su bet kuria tikyba bei bažnyčia, kad jie galėtų laisvai ir nekliudomai rūpintis savo pasaulėžiūros, dorovės ir saviauklos reikalais.“ Skyrius rengė paskaitas, turėjo savo knygynėlį ir biblioteką, skaityklą. Kadangi laisvamaniai palaikė ryšius su pogrindine Lietuvos koministų partija, ši draugija veikė ilgiau negu kitos visuomeninės organizacijos, iki 1941m. pavasario.

Iš labdaros organizacijų anksčiau įsikūrė Ukmergės Moksleivijos šelpimo draugija įregistruota 1921.08.29. Tikslas „globoti moksleivius ir nepasiturinčius gabesnius šelpti“. Draugija buvo negausi ir dėl mažo narių skaičiaus 1936m. jau nebeveikė. Trumpai veikė ir bedarbiams šelpti komitetas įregistruotas 1925.02.23. Jo tikslas buvo „rinkti žinias apie įvairių profesijų asmenis netekusius darbo ir teikti materialią pagalbą, duodant pašalpas ir nurodant darbo vietas“. Nustojo veikti apie 1925m.

Kalinių globos draugija įregistruota 1925.10.16. Tikslas - „aiškinti nusikaltimų priežatį, rasti būdus nusikaltimams šalinti ir rūpintis kalinių dvasine ir meterialine padėtimi“. Veikė iki 1940m.
Krikščionių labdarybės draugija įsteigta 1933m. pabaigoje. Tikslas „Ukmergės miesto vargšams ir bendruomenei visokeriopai paremti ir šelpti“. Šelpė vargstančias šeimas, įkūrė senelių prieglaudą (iš pradžių Užupyje, vėliau perkelta į Kalėjimo gatvę). Uždaryta 1940m. Prieglauda nacionalizuota 1941.01.24.

Vincento a Paulo draugijos Ukmergės skyriaus tiksli įkūrimo data nežinoma. Seniausias paminėjimas 1930m. Išlaikė senelių ir našlaičių prieglaudą, prie prieglaudų veikė ir draugijos išlaikomi vaikų darželis bei pradžios mokykla. Skyrius uždarytas 1940m., prieglauda 1941m. nacionalizuota.

Mieste veikė įvairūs klubai. Ukmergės miesto ir apylinkių inteligentų klubas įregistruotas 1921 07 08. Tikslas „inteligentų sujungimas naudingam, linksmam ir gražiam laiko praleidimui“. Klubas rengdavo paskaitas, vakarus, koncertus, gegužines, turėjo knygyną, laikraščių skaityklą, biliardą. Veikė iki 1940m.

Socialdemokratų darbininkų klubas įregistruotas 1926.02.02. Tikslas „kelti darbininkų klasinį supratimą ir švietimą. Jis tikriausiai veikė labai trumpai ar visai nepradėjo veikti, nes 1926m. vasarą jau nebeminimas.

Ukmergės miesto ir apskrities visuomenės klubas veikė 1931.12.29-1935.06.24. Tikslas - „Teikti savo nariams kultūringai auklėjančių pramogų ir pasilinksminimų“.

Ukmergės miesto ir apskrities lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų klubas įregistruotas 1933.01.26, uždarytas 1935.06.24.
Visi pastarieji klubai ketino steigti skaityklas – knygynus, ruošti koncertus, vakarėlius, spektaklius ir t.t. Apie jų veiklą trūksta duomenų.

Ukmergės švietimo Draugija „Pašvaistė“ įsteigta 1933.02.04. Tikslas „platinti lietuvišką knygą gyventojų tarpe, steigti skaityklas, organiuoti knygų propagandą, ruošti paskaitas“. 1940m.pradžioje draugija jau buvo įkūrusi 12 knygynėlių turėjusių virš 1000 knygų. Uždaryta 1940m.

Ukmergės Aido draugija veikė 1919.07.04 – 1924.05.14. Tikslas - „žadinimas žmonių valstybingumo susipratimo ir platinimas nepriklausomos Lietuvos su sostine Vilniuje idėjas“. Rengė paskaitas, vakarėlius, koncertus, įvairius mokymosi kursus, net planavo įkurti teatrą, bet dėl mažėjančio narių skaičiaus likvidavosi.

Turėjo savo organizacijas ir Ukmergės moterys. Lietuvos Katalikių moterų Draugijos Ukmergės skyrius minimas nuo 1929m. Skyrius rengė paskaitas, namų ruošos kursus, vaikų auklėjimo kursus, rengė Motinos dienos šventes, spektaklius ir t.t. Uždarytas 1940m.
Prie I pėstininkų DLK Gedimino pulko veikė Kunigaikštienės Birutės Karininkų šeimų Moterų Draugijos Ukmergės skyrius. Rengė įvairius kursus, parodas. Įkūrimo tiksli data nežinoma, veikė iki 1940m.
Jaunimo stambiausios organizacijos buvo gana politizuotos. Visų organizacijų veikla buvo gana panaši: vakarėlių, pasilinksminimų, paskaitų organizavimas, chorų, spektaklių organizavimas, bibliotekų – skaityklų kūrimas. Skyrėsi tik veiklos kryptys: tautininkų valdančios partijos globojami jaunalietuviai daugiausia dėmesio kreipė patriotinių jausmų ugdymui, krikščionių demokratų globojami pavasarininkai daugiausia dėmesio skyrė religinėms – moralinėms problemoms, o kairiųjų valstiečių liaudininkų įtakoje buvusi jaunimo sąjunga ypač domėjosi socialiniais klausimais.

Jaunosios Lietuvos Sąjungos Ukmergės skyriaus tiksli įkūrimo data nežinoma. Pirmi paminėjimai 1930m. Uždarytas 1940m.
Lietuvos katalikų jaunimo „Pavasario“ sąjungos pirmasis skyrius dabartiniame Ukmergės rajone (Vepriuose) įsikūrė dar 1917m. 1918m. skyrius jau veikė Deltuvoje, Siesikuose, Pabaiske, Vaitkuškyje, Lyduokiuose. Nuo 1920m. Minimas Ukmergės skyrius. Veikla sustabdyta 1940m.

Lietuvos Jaunimo sąjungos Ukmergės skyrius įkurtas 1922.02.19. uždarytas 1936m. uždraudus kairiasias partijas ir organizacijas. Krikščionims demokratams artima buvo ir ateitininkų draugijos Ukmergės skyrius susikūrė 1918.01.01. Veikė iki 1940m.

Kiek mažiau politizuoti buvo skautai. Lietuvos skautų Sąjungos Ukmergės skautų tuntas įkurtas 1930.11.23, nors atskiros skautų draugovės Ukmergėje jau veikė nuo 1925m. (tada Ukmergės skautai buvo priskirti Kėdainių tuntui). Ukmergės skautai buvo gana aktyvūs: leido savo laikraštuką, kasmet rangdavo stovyklas, turėjo savo jachtą, nuolat rengdavo ekskursijas (pėsčiomis ir dviračiais), rengė vakarus, spektaklius, turėjo savo biblioteką, orkestrą, chorą. Kaip tik Ukmergės skautai įkūrė pirmąjį muziejų Ukmergėje 1933 balandžio 2d. Veikla nutrūko 1940m.

Tolimi nuo politikos buvo ir Jaunųjų ūkininkų Ratelių veiklos pradžios Ukmergės apylinkėse tiksli data nežinoma. Lietuvoje ji prasidėjo 1930m. 1931m.-1932m. Jau veikė rateliai Deltuvos, Veprių, Žemaitkiemio valsčiuose. Šios organizacijos tikslas buvo „sužadinti jaunimo susidomėjimą žemės ūkio mokslu, stiprinti ryšį su žeme, pratinti narius prie organizacinio gyvenimo ir juos paruošti koopercinei veiklai.“ Rateliai turėjo savo knygynėlius, nuolat dalyvaudavo ir patys rengdavo žemės ūkio parodas, savo susirinkimuose svarstė įvairius ūkinius ar bendro lavinimo klausimus, skaitė paskaitas, referatus, ruošė žemės ūkio kursus. Veikla nutrūko 1940m.

Jaunimo turizmo reikalais rūpintis turėjo Jaunimo kelionių skyriai Vepriuose, Siesikuose ir Užugiryje. Komiteto ir skyrių uždavinys buvo parūpinti keliaujantiems nakvynę, informuoti apie lankytinas vietas, teikti papigintomis kainomis maisto, o reikalui esant suteikti ir sanitarinę pagalbą. Uždarytas 1940m.

Masiškiausia patriotinė organizacija buvo Lietuvos šaulių sąjunga. Lietuvos šaulių sąjungos Ukmergės skyrius minimas jau 1920 m. Tais metais kūrėsi skyriai ir valsčiuose. Taujėnų skyriaus šauliams 1920 m. lapkričio mėnesį teko susikauti su iki Taujėnų prasibrovusiu želigovskininkų būriu. Pastariesiems teko sprukti, tad Taujėnai nuo plėšikautojų nenukentėjo. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo išmokyti jos narius valdyti ginklą. Buvo vykdomas ir kultūrinis darbas: kuriami knyginėliai, chorai, vaidybos būreliai, rengiami vakarėliai ir t. t. Ukmergės šauliai turėjo ir ugniagesių komandą, globojo ir tvarkė piliakalnius, rinko istorinę medžiagą. Veikė šaulių moterų skyriai. 1940 m. šaulių sąjungos veikla uždrausta.

Dar viena Ukmergėje veikusi patriotinė organizacija buvo Rytų Lietuvos draugija įkurta 1932 m. rugpjūčio 3 d. Tikslas - „šviesti ir kultūrinti Rytų Lietuvą, stiprinti Lietuvos nepriklausomybės idėją ir propaguoti užgrobtų žemių atvadavimą“. Tuo tikslu draugija rengė paskaitas, ekskursijas ir kitas pramogas. Draugijos veikla buvo gana plati – Ukmergės, Utenos, Zarasų apskritys. Buvo leidžiamas laikraštis „Rytų Lietuva“. Iki kurių metų veikė draugija tikslių duomenų nėra.

Apie kai kurių organizacijų veiklą duomenų nėra išskyrus veiklos metus. Tai Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Ukmergės skyrius (1937–1940) ir Sąjunga ginkluotosioms pajėgoms remti Ukmergės skyrius (1938 –1940).

Aktyviai veikė Vilniui vaduoti Sąjungos Ukmergės skyrius įkurtas 1926 lapkričio 6 d. Sąjungos skyriai buvo Laičiuose, Vepriuose, Šešuoliuose, Vidiškiuose, Pašilėje, Lyduokiuose. Sąjunga organizuodavo Vilniaus užgrobimo metinių paminėjimus, rinko rinkliavas, rengė vaidinimus, koncertus, platino literatūrą. Sąjunga uždaryta 1938 spalio 25 d.

Didžiausia tautinė mažuma tarpukario Lietuvoje buvo žydai, sudarę apie trečdalį Ukmergės miesto gyventojų. Mieste įsikūrė daug įvairių žydiškų draugijų ir organizacijų: labdaros, kultūrinės – švietimo, sporto, tikybos, patriotines. Įtakingiausia - žydų labdarybės draugija „Ezro“ įkurta 1926 kovo 10 d. Tikslas - „tenkinti vietos žydų labdarybės, socialinės pagalbos, mokyklų ir apskritai dvasinės kultūros reikalus“. Draugijai priklausė: ambulatorija, pradžios mokykla, senelių prieglauda, pirtis, ligoninė, didžiausia miesto vaistinė. Likviduota 1940 rugpjūčio 9 d.

M. Rozenbumo našlaičių namai įkurti 1922 m. Juos finansavo iš Ukmergės kilęs JAV turtuolis M. Rozenbumas. Įstaiga globojo virš 50 žydų našlaičių, kurie prieglaudoje gyveno iki 14 metų amžiaus. Veikla nutraukta 1940 m. Prieglaudos pastatas nacionalizuotas.
Ukmergės žydų amatininkų labdaringa draugija „Gmilus chesed“ užregistruota 1932 lapkričio 29 d. Tikslas - „remti tuos Ukmergės žydus amatininkus, kuriems reikalinga materialinė paspirtis“. Išduodavo amatininkams beprocentines paskolas. Organizacija tokiu pat pavadinimu veikė ir XX a. pradžioje. Organizacijos veikla nutrūko 1940 m.

Ukmergės žydų moterų labdaros draugija įregistruota 1933 m. Tikslas - „teikti visokeriopą pagalbą Ukmergės miesto neturtingiems žydams“. Uždaryta 1940 m.

Ukmergės žydų labdarybės draugija „Chevro kadišo“ įkurta 1937 spalio 14 d. Tikslas - „teikti Ukmergės beturčiams žydams materialinę pagalbą ir rūpintis, kad žydų dvasinis gyvenimas plėtotųsi pagal tikybines nuostatas“. Uždaryta 1940 m.

Iš žydų kultūrinių organizacijų anksčiausiai įsikūręs (1919 m. pab.) Žydų kultūros lygos Ukmergės skyrius. Tai buvo kairiųjų žydų organizacija, kūrusi mokyklas, kuriose buvo dėstoma jidiš kalba. Rengė paskaitas ir kursus suaugusiems. 1924 m. organizacija dėl politinių pažiūrų buvo uždaryta.

Žydų literatūros dramos draugija įkurta 1922 vasario 23 d. Daug planų turėjusi organizacija nutraukė savo veiklą nespėjusi surengti nei vieno susirinkimo.

Ukmergės žydų skaitymo mėgėjų draugija įregistruota 1924 sausio 21 d. Tikslas - „duoti galimybę nariams bei šiaip asmenims už mažiausią atlyginimą gauti skaitymui knygas, žurnalus ir kitokius spaudinius“. Turėjo savo skaityklą ir biblioteką.

Žydų kultūrinės jaunimo organizacijos Ukmergės skyrius įkurtas 1931 m. Tikslas - „auklėti žydų jaunuomenę Lietuvoje, pakelti jų kultūrinį stovį, padėti gauti bendrą ir profesinį mokslą“. Nustojo veikti 1935 m. dėl mažo narių skaičiaus.

Iš jaunimo organizacijų aktyviai veikė žydų tautinės draugijos „Betar“ Ukmergės skyrius, įkurtas 1930 m. Rengdavo žygius į mišką, pratybas, stovyklas. Uždaryta 1940 m.

Ukmergėje veikė dvi žydų skautų organizacijos: Lietuvos žydų skautų asociacijos „Berit Trumpeldor“ Ukmergės skyrius, įkurtas 1929 m. bei Lietuvos žydų skautų draugijos Ukmergės skyrius (1929 – 1931).
Religinės kripties jaunimo organizacijoms priklausė „Ceirei Agudas Jistcel“ („Izraelio sąjungos jaunuoliai“) Ukmergės skyrius įregistruotas 1935 m. Tikslas - „skleisti tarp žydų jaunuomenės tikybos mokslą ir klausimus, kylančius žydų visuomenės gyvenime Toros (Torah - mokymas) ir tradicijų dvasioje“. Veikė iki 1940 m.
Mieste veikė kelios žydų sporto organizacijos. Žydų sporto sąjunga „Vienybė“ įregistruota 1925.01.25. Turėjo Širvintų ir Kavarsko skyrius. Tikslas „fizinis ir kultūrinis draugijos narių lavinimas“. Vienintelė iš visų Ukmergės tarpukario organizacijų turėjo vėliavą (žalios spalvos, su užrašu „Vienybės“ lietuvių ir žydų kalbomis). Uždaryta 1936m.

Žydų sporto organizacijos „Hakvach“ Ukmergės skyrius įkurtas 1928. 08 . Nustojo veikti 1933m.

Žydų sporto gimnastikos sąjungos „Hapoel“ Ukmergės skyrius įkurtas 1933 09. Tikslas „žydų jaunuomenės fizinis ir dvasinis lavinimas“. Uždarytas 1940.08.13.

Žydų sporto organizacijos „Makabi“ Ukmergės skyrius. Veiklos pradžia 1923m. buvo nutraukęs veiklą, 1938m. vėl užregistruotas, 1940m. uždarytas.

Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijos „Oze“ Ukmergės skyrius veikė nuo 1926m. Tikslas „rūpintis žydų gyventojų sveikata ir jų kūno auklėjimu, daryti sanitarinius mokslo tyrimus.“ Išlaikė sanatorijas nusilpusiems, sulysusiams vaikams Pivonijos šile. „Oze“ Ukmergės skyriui priklausė ir venerinių ligų ambulatorija bei vaikų ambulatorija. Uždarytas 1940m.

Žydų švietėjiška labdaringa „Šviesos“ draugija įkurta 1922.08.10. Tikslas „įsteigimas Ukmergės mieste habrajų gimnazijos“. Išlaikė Ukmergės žydų gimnaziją su dėstomąją hebrajų kalba. Uždaryta 1940.08.26.
Žydų karių dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime Sąjungos Ukmergės skyrius įkurtas 1933.06. Uždarytas 1940m.
Lietuvos žydų amatininkų draugijos Ukmergės skyrius įkurtas 1936.10. Uždarytas 1940.08. Įstatų neišliko, todėl tiksliai nežinomi, tikriausiai tai buvo savitarpio paramos organizacija. Veikė kelios draugijos susijusios su ketinimais atkurti žydų valstybę Palestinoje.
Palestinos pamatinio fondo „Keren Hajenod“ Ukmergės skyrius įsikūrė 1931m. Daugiau duomenų apie jį nėra.
„Hehaku“ organizacijos Ukmergės skyrius įkurtas 1933m. Tikslas „skatinti žydų ekonomiką, darbo žemės ūkyje ir pramonėje produktyvumą ir ruošti kvalifikuotus darbininkus, kurie ketino emigruoti į Palestiną“. Daugiau duomenų nėra.
Lietuvos žydų draugijos „Jekuda“ Ukmergės skyrius įkurtas 1934.06. Tikslas - „padėti atstatyti žydų Valstybę Palestinoje ir įvairiomis priemonėmis padėti išsiplėtoti žydų tarpe tautinei samonei“. Daugiau duomenų nėra.

Ukmergės žydų tikybinė bendruomenė. Visuomeninė organizacija įkurta 1925 03 10. Tikslas „rūpintis visais žydų kulto, labdarybės ir tikybinių mokslų reikalais, prisilaikydama žydų tikybos dogmatų bei įstatų: steigia ir išlaiko maldos narius, rūpinasi jų ūkiu, prižiūri įvairias tikybines mokyklas ir labdaringas įstaigas, rūpinasi visais reikalais susijusiais su žydų tautybės žmonėmis, jų veikla ir dvasiniu gyvenimu“. Uždaryta 1936m. dėl narių trūkumo.

Informaciją ruošė muziejininkas Raimondas Ramanauskas

pagal tombal7