EKSPONATŲ ISTORIJOS – atvirukas su Ukmergės arklių pašto stoties vaizdu. XX a. pr.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas su Ukmergės arklių pašto stoties vaizdu. XX a. pr.
UkKM 16343/30 R – 4930/30 

EKSPONATŲ ISTORIJOS

Ukmergės arklių pašto stotis

Augant pramonei ir prekybai, 1817–1860 m. daugiau dėmesio skirta plentų ir kelių tiesimui. Pirmasis Lietuvoje kietos dangos (žvyro arba skaldos) plentas, Petrapilio–Varšuvos traktas, baigtas tiesti 1830–1835 m. Kartu buvo statomos ir arklių pašto stotys. Ruože Daugpilis–Kaunas–Virbalis arklių pašto stotys buvo Zarasuose, Degučiuose, Daugailiuose, Utenoje, Laužadžiuose, Staškūniškyje, Ukmergėje, Pageležiuose, Jonavoje, Turžėnuose, Kaune, Veiveriuose, Ąžuolų Būdoje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Virbalyje, Kalvarijoje.

Ukmergės arklių pašto stotis (dabar UAB „Vilkmergės klinika“) pastatyta 1835 m. pagal čekų kilmės Lenkijos architekto Vaclovo Ričelio (Wacław Ritchel, 1794–1872) projektą – tuomet viena puošniausių ir didžiausių Kauno gubernijos pirmosios klasės stočių. Ją sudaro tipinių klasicizmo pastatų kompleksas. Vidurinėje dalyje, lygiagrečiai su gatve, stovi pašto namas, iš galų – pagalbiniai ūkiniai pastatai. Visus pastatus jungia mūro tvora su dvejais simetriškai išdėstytais vartais. Tarp pastatų yra stačiakampis kiemas.

1835 m. pastatyti pagalbiniai pastatai – arklidės, sandėliai, gyvenamieji kambariai. Kiemo pietinėje pusėje įrengta erdvi ratinė, kurioje laikė kelionių diližanus, karietas ir furgonus. Sklype buvo ir pašto tarnautojų sodai bei daržai. Šalia pašto kelio buvo pastatyti nedideli apeivių namai. Apeiviai prižiūrėjo tvarką trakto keliuose, lygino duobes, dažė kelių ženklus, remontavo tiltus.

1836 m. visos stotys priimtos eksploatuoti. Ukmergės arklių stoties kompleksas kainavo 66 460 rub. asignacijomis. Stotyje buvo laikomi 57–77, vėliau – net 100–120 arklių.

Pašto stotys intensyviausiai buvo naudojamos iki XIX a. 9-to dešimtmečio. Tuo metu pro Ukmergę praeinantis Kauno–Daugpilio vieškelis buvo viena iš pagrindinių vakarinės Rusijos imperijos dalies transporto arterijų ir, iki nutiesiant Romnų–Jelgavos geležinkelio atkarpą, juo keliavo didžiuliai prekių ir keleivių srautai.

Arklių pašto, kaip keleivių pervežimo priemonės, reikšmė ėmė mažėti tik XIX a. pab.–XX a. pr. 1924 m. Ukmergės arklių pašto stotyje buvo 4 arkliai ir 5 vežimai. Tačiau ji jau daugiau tarnavo kaip pagalbinė miesto transporto priemonė.

ĮDOMYBĖS

* 1857 m. per Ukmergės arklių pašto stotį važiavo apie 20 tūkst. keleivių.

* Kai 1840 m. Ukrainoje buvo tiesiami nauji plentai Charkovo, Černigovo ir Poltavos generalgubernatorius prašė Vilniaus generalgubernatoriaus jam atsiųsti Ukmergės pašto stoties brėžinius, kad pagal juos galėtų įsirengti pirmos klasės pašto stotis sau.

* Iš Kauno į Peterburgą nuo 1840 m. pašto karietos-diližanai per Ukmergę važiuodavo kasdien, išskyrus trečiadienius ir sekmadienius.

* Kelionė kainavo 3 kapeikas už kiekvieną varstą (1 varstas = 1,07 km). Taip pat reikėdavo sumokėti už kėlimąsi keltais, arklių keitimą, ratų tepimą ir pan.

Daugiau informacijos ir pikantiškų įdomybių sužinosite apsilankę Ukmergės kraštotyros muziejuje.