EKSPONATŲ ISTORIJOS – Mamuto ilties fragmentas 13–12 tūkst. m. pr. Kr.

Mamuto ilties fragmentas su apdirbimo žymėmis.

Mamutas – dramblinių šeimos iškastinis žinduolis. Kūnas 2,5–3,5 m aukščio, iki 7 t masės, kresnas, apaugęs ilgais tankiais plaukais. Rudas. Kojos ir uodega trumpesnės negu dabartinių dramblių, iltys labiau išlinkusios. Gyveno arktinėse stepėse ir tundroje. Mito žolėmis, krūmokšniais, kuriuos žiemą pasiekdavo iltimis. Mamutus maistui intensyviai medžiojo akmens amžiaus žmonės, tą liudija mamutų kaulų radiniai ir piešiniai. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje mamutai gyveno nuo 74–24 tūkst. m. pr. Kr. Tačiau dalis mokslininkų, remdamiesi geologiniais duomenimis, teigia, kad mamutai Lietuvos teritorijoje galėjo gyventi prieš 13–12 tūkst. m. pr. Kr. Visuotinai sutinkama, kad mamutai Lietuvos teritorijoje išnyko prieš čia apsigyvenant pirmiesiems žmonėms.

ĮDOMESNI FAKTAI:

Lietuvoje geriausiai išsilaikę mamuto griaučiai rasti 1957 m. Vilniuje, Neries slėnio terasoje.
Iš mamuto ilties išdrožta “Brassempouy Ledi”, rasta 1894 m. Prancūzijos pietvakariuose, yra vienas seniausių (apie 25 tūkst. metų senumo) žmogaus veido pavaizdavimų.
Lietuvos teritorijoje tirpstant ledynams, vanduo išplovė mamutų kapavietes, tačiau mamutų kaulų randama retai ir dažniausiai jie būna pavieniai.
Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės – dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir kt..
Mamutai dar vaikščiojo žemės paviršiumi, atokioje Arkties saloje, kai buvo statoma Didžioji Gizos piramidė (pastatyta 2580 m. pr. Kr.).
2012 m. juvelyras Sigitas Virpilaitis sukūrė juvelyrinių kūrinių kolekciją “Mamuto kaulas ir perlas”, naudodamas dovanų gautą – mamuto ilties dalį.