​Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomos šios fotografijos – tai praeities palikimas ateičiai.

​​​

EKSPONATŲ ISTORIJOS

Ukmergės miesto elektrinė ir užtvanka

1916 m. Ukmergėje, ant Šventosios upės kranto (netoli dab. baldų fabriko), vokiečių buvo įrengta garinė elektrinė ir aukštos įtampos perdavimo linija. Stotyje veikė iš Rokiškio r. atvežtas lokomobilis bei iš Kauno tvirtovės atgabenta dinama. Minėti elektros įrenginiai buvo sumontuoti iš lentų sukaltoje pašiūrėje. Iš šios elektros stoties išvestos trys elektros linijos: viena iki Daugpilio gatvės (dab. Vytauto g.), antra baigėsi Kauno gatvėje, trečia tęsėsi iki Kęstučio a. 3. Didesnėse gatvėse įvestas elektros apšvietimas. Prie elektros tinklo leista prisijungti kai kuriems gyventojams, daugiausia tiems, pas kuriuos buvo apsigyvenę vokiečiai.

Traukdamiesi vokiečiai iš Ukmergės vadovų pareikalavo 133 000 auksinų, kitaip jie elektros stotį susprogdinsią. Valdžia sutiko įvykdyti reikalavimus ir elektros stotis liko miestui, kuris turėjo tapti pramonės centru.

Ukmergės miesto taryba 1921 m. vasario 7 d. paskelbė konkursą koncesijos sutarčiai ant Šventosios upės statyti hidroelektrinę. 1921 m. mieste įsteigta bendrovė „Inkaras“, kurios tikslas – elektrinės statyba. (LCVA F.388.Ap.2a. B.38)

1921 m. kovo 18 d. Ukmergės miesto valdyba, atstovaujama burmistro Boleslovo Dirmanto bei valdybos narių, pasirašė koncesijos sutartį su bendrovės „Inkaras“ pirmininku Jankeliu Pakemunskiu ir nariais, pagal kurią jis įsipareigojo iki 1922 m. liepos 7 d. ant Šventosios upės pastatyti hidroelektrinę ir tiekti miestui elektrą. Sutartyje rašoma, kad pasibaigus sutarties terminui, visi elektros stoties įrenginiai be skolų pereina Ukmergės miesto nuosavybėn. (LCVA F. .388. Ap. 2a. B. 38)

Pasirašius sutartį „Inkaras“ perėmė esamą Ukmergės elektrinę su elektros linijomis, lentpjūve bei malūnu.

1921 m. rugsėjo 19 d. Ukmergės apskrities komisija apžiūrėjo statomą elektrinę ir nurodė trūkumus. 1922-ųjų pavasarį vanduo net tris kartus pralaužė užtvanką ir miesto komisija, patikrinusi, kaip ji atstatoma, surašė pastabas. (LCVA. F.1262.Ap.2. B.353) Su bendrove „Inkaras“ prasidėjo ginčai ir Ukmergės savivaldybė teismui pateikė ieškinį.

1922 m. gruodžio 12 d. koncesininkai nutarė likviduoti bendrovę „Inkaras“ ir išsiderėjo iš būsimo koncesininko 900 dolerių kompensaciją. 1923 m. liepos 20 d. Ukmergės miesto valdyba pasirašė naują 28 metų koncesijos sutartį su Kaziu Deveikiu, kuris perėmė malūną, lentpjūvę bei statomą elektrinę su atskirai veikusia elektrine.

K. Deveikiui nesisekė vykdyti sutarties sąlygų, nes 1926 m. rugsėjo 9 d. Šventoji vėl pralaužė užtvanką ir elektrą miestui pradėjo tiekti bendrovė „Br. Orvina ir Ch. Krikunas“. (LCVA. F.1265.Ap.2. B.380)

K. Deveikis buvo įrengęs ir atsarginę dyzelinę elektros stotį. Tuo metu Ukmergėje buvo 766 elektros vartotojai, elektrą naudojo dirbtuvės ir fabrikai.

1940 m. liepos 31 d. Ukmergės HE buvo nacionalizuota. Traukdamiesi vokiečiai 1944 m. liepos 24 d. dyzelinę elektrinę ir HE susprogdino.

Tais pačiais metais pradėti hidroelektrinės atstatymo darbai. Gruodžio mėnesį jau veikė dvi 60 AG turbinos ir elektra buvo tiekiama vandentiekio įmonei bei ligoninei. Miestui elektrą taip pat tiekė „Vienybės“ dirbtuvės bei iš Pageležių durpyno atvežta 22 kW elektros stotis.

1954 m. Ukmergės HE buvo rekonstruota. 1957 m. Ukmergės elektrinė pagamino 1 950 tūkst. kWh elektros energijos. 1958 m. mieste veikė 712 KW, 1959 m. – 1 305 kW galios elektriniai generatoriai.

1960-aisiais Ukmergėje pradėjo veikti 110/10 kV transformatorinė pastotė ir miestas gavo patikimą elektros tiekimą iš Lietuvos energetinės sistemos. 1964 m. buvo elektrifikuoti ir rajono ūkiai bei dalis kaimų sodybų.

Prasidėjus elektrifikacijai Ukmergės miesto elektrinės naudojimas palaipsniui mažėjo. Apie 1962–1965 m. ji buvo panaikinta.

Daugiau skaitykite čia:

​https://www.gzeme.lt/2017/11/08/17894/

https://www.vle.lt/straipsnis/hidroelektrine/