EKSPONATŲ ISTORIJOS – UKMERGĖS SIAURASIS GELEŽINKELIS (fotografijos)
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas, kuriame įamžintas Ukmergės geležinkelio stoties pastatas. Fotografas M. Romanovskis. XX a. pr.
UkKM 16343_10 R-4930_10
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma fotografija, kurioje įamžintas Ukmergės siaurasis geležinkelis su važiuojančiu garvežiu. Fotografas R. Šileikis. 1943 m. lapkričio 11 d.
UkKM 18741 F-3497
EKSPONATŲ ISTORIJOS
UKMERGĖS SIAURASIS GELEŽINKELIS
-
XVIII–XIX a. Ukmergėje augęs gyventojų skaičius, XIX a. pab.–XX a. pr. sustojo mieste nesant geležinkelio.
-
1898 m. pradžioje Rusijos imperijos vyriausybė suteikė pirmajai geležinkelių susisiekimo draugijai teisę pastatyti ir eksploatuoti siaurąjį geležinkelį nuo Švenčionių ir Panevėžio stočių su atšaka į Ukmergės miestą. Rugpjūtį vyriausybė leido nusavinti valdiškas ir privačias žemes būsimo geležinkelio statyboms, tačiau jos taip ir neprasidėjo.
Ilgai nesėkmingai bandę gauti valdžios pritarimą geležinkelio per Ukmergę nutiesimui, miestiečiai 1911 m. įkūrė „Geležinkelio einančio per Ukmergės miestą statybos draugiją“, kurios tikslas buvo: „rasti būdų ir lėšų Ukmergės miesto sujungimui su Rusijos imperijos bendruoju geležinkelio tinklu“.
1914 m. vasarį mieste ėmė sklisti kalbos apie būsimą geležinkelį, apsilankiusių inžinierių netgi buvo parinkta vieta stočiai. Todėl nemažai namų mieste žymiai pabrango.
I-ojo pasaulinio karo metu, Vokietijai užėmus Lietuvą, okupacinė valdžia pradėjo tiesti siaurojo geležinkelio tinklą. 35 km ilgio 600 mm pločio siaurasis geležinkelis Jonava-Ukmergė buvo nutiestas rusų karo belaisvių 1916 m.
Nuo 2 iki 7 garvežių
Siaurieji geležinkeliai buvo tiesiami strateginiais tikslais, patogiam medienos, žemės ūkio produktų ir kitų krovinių gabenimui į Vokietiją.
1919 m. liepos 4 d. Kaune pasirašyta sutartis tarp Lietuvos vyriausybės ir vokiečių okupacinės valdžios, pagal kurią Lietuvos valstybės ribose esantys geležinkeliai su visais statiniais ir įrengimais buvo perduoti Lietuvos susisiekimo ministerijos žinion.
Ukmergės siauruku tuo metu važinėjo tik 2 garvežiai. 1934 m. linijoje buvo 6 garvežiai, 7 keleiviniai, 55 prekiniai vagonai, 1936 m. – 7 garvežiai, 87 prekiniai ir 18 keleivinių vagonų. 1934 m. Ukmergės-Jonavos ruožą aptarnavo 37 darbuotojai (mašinistai, iešmininkai, remontininkai, konduktoriai, stoties viršininkas ir kt.), 1936 m. – 33 žmonės.
Ukmergė liko be geležinkelio
1935 m. dauguma 600 mm pločio siaurųjų geležinkelių ruožų buvo paplatinti iki 750 mm pločio. Garvežiai galėjo pasiekti 75 km/val. greitį, tuo tarpu siauresniųjų bėgių garvežiai važiavo apie 30 km/val. greičiu.
1937 m. sudarytame siaurųjų geležinkelių statybos 12 metų plane numatyta nauja linija Kaunas-Ukmergė-Anykščiai-Svėdasai-Dusetos-Zarasai su atšaka Ukmergė-Kėdainiai. Darbai turėjo prasidėti 1942 m.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą 1939 m., 1940 m. pradžioje nutarta tiesti platųjį geležinkelį Kėdainiai-Ukmergė-Pabradė ir siaurąjį Rokiškis-Svėdasai- Anykščiai-Ukmergė-Vilnius, taip pat Kaunas-Jonava-Ukmergė ir Panevėžys-Ukmergė.
Visų projektų įgyvendinimą nutraukė sovietinė okupacija ir po jos prasidėjęs karas. Sovietinei geležinkelių vadovybei siaurieji geležinkeliai atrodė neperspektyvūs ir jų linijų Lietuvoje vis mažėjo. Tarp išardytų siaurojo geležinkelio linijų pakliuvo ir Jonavos-Ukmergės ruožas.
1961 m. nebeliko nei siauruko bėgių, nei vagonų.
-
ĮDOMYBĖS
* Ukmergės lėtą siauruką primena tik prieškario anekdotas.
Važiuoja jaunuoliai siauruku iš Ukmergės į Jonavą. Mato – šalia geležinkelio bobutė su lazdele klibinkščiuoja. Jaunuoliai siūlo: „Sėsk, močiute, pavešim“.
Močiutė atsako: „Negaliu, vaikučiai, skubu“.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://ukmergesmuziejus.lt/istoriniai-marsrutai/lietuvos_kariuomenes_kelias_6_objektas/
