Algimanto Aleksandravičiaus paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“
Ukmergės kraštotyros muziejuje lapkričio 5–30 dienomis vyks vieno garsiausių portretinio žanro kūrėjų – fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, kurioje įamžinti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirta paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“, pirmą kartą buvo eksponuota š.m. kovo 5–18 d. Vilniaus skaitmeninėse miesto vitrinose (125 portretai), o vasarą pradėjo kelionę per Lietuvą – liepos mėn. buvo eksponuojama Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“, rugpjūti – Birštono muziejuje, rugsėjį – Utenos kraštotyros muziejuje, spalį – Elektrėnų viešojoje bibliotekoje.
Tai pirmoji fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus paroda Ukmergės kraštotyros muziejuje. Jo lankytojams – tai galimybė pamatyti profesionalaus meno parodą ir taip pat prisiminti žmones pastaruosius tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius kūrusius ir kuriančius grožį, nepamirštamas emocijas, visą tai, kas įvardijama kultūra ir siekiama perduoti ateities kartoms, tai, kas iš esmės kuria tautos identitetą.
„Ši paroda ypatingai laukiama. Džiugina mintis, kad muziejus turi galimybę eksponuoti išskirtinio talento fotomenininko darbus. Ne ką mažiau svarbios iš fotografijų žvelgiančios asmenybės, nusipelniusios ypatingos pagarbos ir dėmesio, savo dideliais darbais įkvepiančios domėtis kultūra, didžiuotis savo šalimi ir patiems kurti“, – džiaugiasi Ukmergės kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Jolanta Petronytė.
Parodoje išvysime išskirtinius, per kelis dešimtmečius Algimanto Aleksandravičiaus nufotografuotų, pripažinimą, aukščiausią įvertinimą ir garbingiausią apdovanojimą už kultūros ir meno kūrinius pelniusių nepriklausomos Lietuvos šviesuolių portretus. Ekspozicijoje Ukmergėje – 30.
„Daugiau nei tris dešimtmečius savo idėjomis, veikla ir darbais Lietuvą kūręs ir kuriantis mūsų šalies intelektualinis branduolys vertas ypatingos pagarbos ir dėmesio. Šių išskirtinių asmenybių vertybės, ryškūs kūriniai ir ypatingas kūrybinis potencialas ne tik praturtina Lietuvos kultūrą, istoriją, aplinką, bet ir telkia bei skatina ja domėtis, įkvepia didžiuotis savo valstybe“, – sako parodos iniciatorius Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.
Šis unikalus, solidžios apimties Lietuvoje ir Europoje garsaus fotografo Algimanto Aleksandravičiaus – geriausio Baltijos šalių ir Europos portretisto apdovanojimus pelniusio, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario, projektas išpildytas labai konceptualiai. Daugiau nei šimtą personalinių parodų surengusio fotomenininko ir šešiolikos fotoalbumų autoriaus dėmesio centre – žmonės. Portretai stebina jų kūrėjo įžvalgų aštrumu ir išskirtiniu talentu.
„Pats nustebau savo fotoarchyve radęs 125 Nacionalinių kultūros ir meno premijos laureatų portretus. Tai tikras lobis! Tai mūsų iškiliausieji, išskirtiniai savo kūrybine energetika bei talentu meno pasaulio atstovai, turintys savo gerbėjų ir mokinių, kurių ne vieną yra paskatinę kūrybiniam skrydžiui ar kilniam poelgiui. Žavimės jų kūryba ir su pagarba pasakojame vaikams ir anūkams, kad tai – žmonės, kuriantys Lietuvąׅ. Džiugu, kad kasmet laureatų gretas papildo šeši nauji menininkai. Akivaizdu – mes turime ateitį", – džiaugdamasis, kad gyvena su jais viename laike ir galėjo įamžinti šiuos pamatinius tautos riedulius, sako taip pat Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas fotografas A. Aleksandravičius.
Kasmet Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, kaip aukščiausiu išskirtinio menininko braižo ir kūrybos pripažinimu, įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat per visą gyvenimą sukurti kūriniai. Premijos laureatus, įvertinusi visuomenės pateiktų kandidatų veiklą Lietuvos kultūros ir meno kontekste, atrenka ir iki 6 premijų skiria speciali komisija. Nuo 1989 m. šiomis premijomis apdovanota daugiau kaip 200 asmenų.
Parodos iniciatorius – Vilniaus kultūros centras.
Knygos „Lietuvos totoriai“ pristatymas ir paroda
2021 m. spalio 15 d. 16 val. kviečiame į renginį skirtą Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti.
Knygą „Lietuvos totoriai“ pristatys bendraautorius, Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Tai – unikalių prisiminimų ir ikonografinės medžiagos rinkinys, pasakojantis apie Lietuvos totorių – istorinę raidą, religiją, tradicijas ir buitį.
Renginio metu veiks paroda, pasakojanti apie Lietuvos totorių istoriją, totorių bendruomenes, jų tradicijas ir papročius.
Padovanokite ekskursiją po vieną seniausių Lietuvos miestų – Ukmergę!
EKSPONATŲ ISTORIJOS - Anatolijaus Stiško paveikslas „Sanctus“. 1990 m.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas dailininko Anatolijus Stiško paveikslas „Sanctus“. 1990 m. Aliejus, drobė, lakas. 120x120 cm.
UkKM 22945 D-1536
Ukmergės kraštotyros muziejus jungiasi prie socialinės akcijos atkreipti dėmesį į Alzheimerio ligą ir siunčia #melynazinute – Anatolijaus Stiško paveikslas „Sanctus“ (lot. „šventas“). Sukurtas 1990 m.
A. Stiško gimė 1937 m. ir augo Ukrainoje, Dnepropetrovsko srityje. 1966 m. baigė monumentaliosios tapybos studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Kurį laiką dirbo Kauno dailės kombinate. 1974 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. 1986 m. A. Stiško suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas. Dailininkas – žymi savo menine ir kultūrine veikla asmenybė, tarptautinių parodų dalyvis, kelių prestižinių premijų laureatas.
1979-ųjų pavasarį atvyko į Griežionių kaimą netoli Lyduokių miestelio Ukmergės rajone tapyti etiudus. Nuo to laiko Lyduokiai tapo jo pastovia gyvenimo ir kūrybos vieta.
Paveiksluose atsispindi autoriaus meilė šiam kraštui, jo grožiui, dvasiai, jo žmonėms. Visi paveikslo komponentai skleidžia šviesą ir spinduliuoja būties harmoniją. Pasak A. Stiško, „paveikslas gimsta iš didžiulės meilės arba stipraus dvasinio sukrėtimo. Mene būtini nuoširdumas ir didžiulė meilė – tik tai amžina ir nepakartojama. Gal iš tiesų menas yra tarsi sodas. Ir kad jis žydėtų, o sielai jame būtų šviesu, džiugu ir gera, reikia jame dirbti kiekvieną dieną“.
Paveiksle „Sanctus“ dominuoja daugiaplanė kompozicija. Potėpiai tolygūs, švelnūs spalvų perėjimai. Dominuoja mėlyna, žalia, balta ir geltona spalvos ir jų atspalviai. Paveiksle vaizduojamas Virkščių kaimo peizažas su tvenkiniu, krūmynais, o tarp jų matomos medinės kaimo sodybos. Paveikslo viršutinėje dalyje, ties viduriu, vaizduojama deganti žvakė. Geltonos spalvos tonai pasikartoja ir tolumoje vaizduojamame horizonte.
melynazinute #pazinkdemencija #pazinkAlzheimeri. Sužinok daugiau – www.demencijalietuvoje.org.
