Dokumentinis filmas „Albumai iš Vaitkuškio“ - kino seansas rugsėjo 10 dieną
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečiame į lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio dokumentinio filmo „Albumai iš Vaitkuškio“ pristatymą.
Filmo pristatymas ir susitikimas su režisieriumi.
Dokumentinės apybraižos herojumi autorius pasirinko grafą Stanislovą Kazimierą Kosakovskį (1837–1905). Keletą mėnesių profesionalus dokumentalistas kruopščiai rinko medžiagą apie iškilią grafo asmenybę muziejuose, archyvuose, bibliotekose. Su filmavimo grupe lankėsi Vaitkuškyje, Ukmergėje, Kaune, Vilniuje – vietose, kurios susijusios su S. K. Kosakovskiu.
FILMAS LENKŲ KALBA SU LIETUVIŠKAIS SUBTITRAIS.
Kinematografinėmis raiškos priemonėmis Andrzejus Ciecierskis subtiliai „nutapė“ XIX–XX amžių sandūroje Lietuvos ir Lenkijos teritorijose gyvenusio, dirbusio ir kūrusio lenkų aristokrato, europiečio iš prigimties, lietuvių dvarininko, aistringo fotomeno mėgėjo ir kūrėjo, tyrinėtojo, kolekcininko, visuomenininko, kultūrininko, meno mecenato Stanislovo Kazimiero Kosakovskio portretą.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi 65 iš 67 Lietuvoje išlikusių Vaitkuškio dvaro albumų, per 300 pavienių fotografijų, 54 knygos.
Dokumentinio filmo „Albumai iš Vaitkuškio“ premjera Kaune planuota daug anksčiau, tačiau užsitęsusi pandemija pakoregavo planus. Pirmą kartą filmas parodytas Lenkijos televizijos žiūrovams 2021 m. balandžio 5 d. per TVP3 Gdańsk.
Režisierius Andrzejus Ciecierskis (g. 1964) kuria dokumentines apybraižas, rengia reportažus įvairiomis temomis. Pasak autoriaus, kiekviename filme svarbiausias yra žmogus, jo lemtis, gyvenimo pasirinkimai ir vertybės, kuriomis vadovaujasi ir pristato save. Gdanske, Pomeranijoje yra daug žmonių, prieš karą gyvenusių Vilniaus krašte. Tad neatsitiktinai į režisieriaus domėjimosi lauką patenka temos, susijusios su šia teritorija. Kai 2017 m. Nacionaliniame Gdansko muziejuje A. Ciecierskis stebėjo nuostabias Stanislovo Filiberto Fleury fotografijas, jam kilo mintis sukurti filmą apie šį garsų fotografą. Galima teigti, kad būtent tada prasidėjo Andrzejaus šaunusis nuotykis su Vilniumi ir Lietuva. Vėliau buvo sukurtas filmas apie Vilniaus fotografų porą Boleslavą ir Edmundą Zdanauskus, o dabar pristatoma apybraiža apie fotografija susižavėjusį grafą S. K. Kosakovskį. Į kiekvieną klausimą, kaip gimė mintis sukurti šį ir kitus filmus, režisierius turi vieną ir tą patį atsakymą – inspiruoja pokalbiai su žmonėmis, įsiklausymas į tai, ką jie nori pasakyti. Tokiu būdu Lietuvoje kuriant vieną filmą, pokalbių metu gimsta kito filmo idėja. Režisierius pabrėžia, kad Lietuva ir Vilniaus kraštas joje suteikia peno mūsų bendros istorijos temų plėtotei. Andrzejus Ciecierskis prisipažįsta, kad kuo daugiau jam tenka pažinti Lietuvos krašto grožį ir svetingus žmones, tuo labiau jis pamilsta šią šalį. Režisierius nekantriai laukia susitikimo su Lietuvos žiūrovais, žmonėmis iš tų vietų, su kuriomis buvo susijusi Kosakovskių šeima ir tikisi jų palankaus įvertinimo.
Filmas bus demonstruojamas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais.
Filmo partneris: Lenkijos institutas Vilniuje
(tekstas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | ciurlionis.lt)
Muziejų kelio programa Užugiryje - rugsėjo 23 d.
Rugsėjo 23 d. (ketvirtadienis)
12.00. Popietė-ekskursija „Įamžinta istorinė atmintis Užugirio parke“.
Renginys nemokamas.
Organizatorius: Ukmergės kraštotyros muziejus, Kęstučio a. 9, Ukmergė, tel. (8 340) 63 957.
Susitikime Prezidento Antano Smetonos (Užugirio) dvaro parke (Dvaro g. 3, Užulėnio k., Ukmergės r.). Koordinatės 55.425369, 24.563894.
Visa programa Aukštaitijos regione: https://muziejukelias.lt/naujienos/muzieju-kelias-2021-m-aukstaitijoje
EKSPONATŲ ISTORIJOS - stalo žaidimas LOTTO. XX a. vid.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas stalo žaidimas LOTTO. Lietuva. XX a. vid. Kartonas, medis, perkelis.
UkKM 21221 IE-4020
Lotto žaidimų istorija prasidėjo 1530 m., kai Italijoje imta rengti loteriją „Lo Giuoco del Lotto D’Italia“. Apie 1770 m. žaidimą perėmė ir patobulino prancūzai, apie 1800 m. jį pradėjo žaisti Vokietijoje, vėliau ir Rusijoje.
Stalo žaidimas loto priskiriamas sėkmės žaidimų tipui, kurių pagrindinis tikslas – pasiekti finišą aplenkiant priešininkus arba surinkti tam tikrą skaičių taškų. Klasikinį loto komplektą tradiciškai sudaro 90 medinių statinaičių su skaičiais nuo 1 iki 90 bei kartono kortelės, ant kurių – trys eilės po devynis langelius. Kiekvienoje eilėje atsitiktine tvarka pažymėti penki skaičiai nuo 1 iki 90. Komplekte taip pat yra kartono, popieriaus ar medžio skridinėliai kortelių skaičiams uždengti/pasižymėti.
Muziejuose saugomi vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų XX a. I pusėje naudoti skaičių loto žaidimai neturi jokių užrašų, liudijančių gamintoją ar gamybos vietą, todėl sunku pagrįsti jų lietuvišką kilmę. Vis dėlto, atsižvelgiant į kompleksines žinias – savininkus, įsigijimo vietą bei laiką, informaciją literatūroje galima teigti, kad bent dalis jų turėtų būti vietos gamintojų produkcija.
ĮDOMYBĖS
* XX a. stalo žaidimai tapo masiniu pomėgiu, o jie patys virto atskira pramogų industrijos šaka.
* Lietuvoje buvo populiarūs įvairūs loto žaidimo pavidalai. Populiariausi – loto lošimų klubai, skirti suaugusiems.
* Šiuo metu pasaulyje yra išskiriama apie 78 rūšis loto žaidimų.
* Viktorijos laikų darželiuose jau buvo naudojami loto su nuotraukomis, gėlėmis ir raidėmis, vietoje skaičių, vaikų edukaiciniems tikslams.
* Europoje žaidimas buvo populiariausias tarp vaikų ir studentų – šiems mokantis matematikos, tarimo ar istorijos.
EKSPONATŲ ISTORIJOS - Juozo Zikaro skulptūra „Be vietos“
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma Juozo Zikaro skulptūra „Be vietos“. Skulptūra 40 cm aukščio, atlikimo technika – liejyba, pagaminta iš statybinio gipso ir dažų. Sukūrimo data – XX a. 4 deš.
UkKM 1225 D-18
Juozas Zikaras – vienas pirmųjų ir žymiausių XX a. I pusės profesionalių lietuvos skulptorių. 1904-1906 metais mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, baigęs ją išvyko mokytis į Sankt Peterburgo dailės akademiją, ją baigė 1916 metais. 1918 metais grįžo į Lietuvą. Skulptorius dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose vykusiose Vilniuje (1907-1914 metais). Taip pat rengė individualias parodas Panevėžyje, 1927 m. kartu su A. Žmuidzinavičiumi, Kaune, 1923 m., kartu su P. Rimša, P. Kalpoku. 1932-1938 metais buvo Lietuvos dailininkų draugijos pirmininkas.
Juozas Zikaras daugiausia iš bronzos kūrė portretinius biūstus ir reljefus. Taip pat kūryboje yra daug figūrinių kompozicijų, religinių skulptūrų, skulptūrų ir reljefų interjerams bei eksterjerams. Skulptoriaus kūrybai būdinga realizmo ir akademizmo bruožai, kūriniai pasižymi harmoningomis formomis bei ekspresyvia lipdyba. Pagrindinės temos – lietuvių tautos laisvės idealai, tautiniai motyvai bei kaimo žmogaus gyvenimas.
ĮDOMYBĖS
* Kalbama, jog A. Smetona lankydamasis vienoje parodoje, kurioje buvo eksponuojama J. Zikaro skulptūra „Prie valstybės lovio“, vaizduojanti daug kiaulių užpakalių aplink lovį, pasiteiravo menininko: „Juozai, pasakyk, kuris užpakalis yra mano?“. J. Zikaras pasiūlė A. Smetonai išsirinkti pačiam.
* 1937 metais Paryžiuje vykusios parodos metu buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už lietuviškos sodybos maketą.
* J. Zikaro mokiniai buvo – P. Aleksandravičius, P. Vaivada, D. Tarabildienė, N. Petrulis, A. Žuklys.
* 1924 ir 1936 metais sukūrė visų nominalų litų ir centų monetų gipsinius modelius, o 1928 metais buvo Lietuvos nepriklausomybės medalio autorius.
* Didžiausia dalis J. Zikaro kūrinių – 121 skulptūra ir reljefai, 75 grafikos ir tapybos darbai, 69 pinigų modeliai yra saugomi Nacionaliniam M. K. Čiurlionio Dailės muziejuje.
* Brandžiausias ir vienas pirmųjų tarpukario Lietuvos dekoratyvinės paminklinės skulptūros pavyzdžių – skulptūra „Laisvė“, sukurta 1921 m., Panevėžyje. Buvo sukurti 2 šios skulptūros variantai.
Ačiū visiems buvusiems ar prisidėjusiems prie Smetoninių šventės!
Rugpjūčio 7-ą dieną vykusi teatralizuota Smetoninių šventė baigėsi. Nurimus šventiniam šurmuliui, Ukmergės kraštotyros muziejus nuoširdžiai dėkoja šventės partneriams, draugams, atlikėjams mylintiems istoriją. Be Jūsų nuotaikinga, graži ir spalvinga šventė nebūtų įvykusi ir pavykusi.
Ačiū meno kolektyvams – už įspūdingus pasirodymus ir sukurtą šventinę nuotaiką. Nuoširdus ačiū partneriams už jų dosnumą ir pagalbą organizuojant Smetoninių šventę. Dėkojame edukatoriams, klubams už įspūdingus pasirodymus, prekybininkams, tautodailininkams už aktyvų dalyvavimą mugėje.
Ačiū Jums, mielieji Ukmergės miesto ir kitų rajonų gyventojai, už tai, kad kartu su savo artimaisiais ir draugais apsilankėte Smetoninių šventėje, kad buvome kartu ir nuoširdžiai šventėme Prezidento Antano Smetonos gimtadienį!
