EKSPONATŲ ISTORIJOS - medinės vaikiškos klumpės. XX a. pr.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomos medinės vaikiškos klumpės. XX a. pr. Ilgis – 20 cm, plotis – 7,5 cm, aukštis – 8,5 cm, kulniuko aukštis – 1 cm.
UkKM 3595 IE-548; UkKM 3595 IE-549
Klumpės – iš kietos, bet lengvos medienos pagaminta avalynė turi daug privalumų: lengvas, natūralus, neperšlampamas ir šiltesnis už aulinius batus. Klumpėms skirtoms bristi per gilų sniegą ar žvejybai būdavo prikalami aulai. Avėtos daugelio Vakarų Europos tautų. Mažojoje Lietuvoje klumpes pradėta avėti XVIII a. (atvežė kolonistai iš Prancūzijos ir Šveicarijos), XIX a. paplito Užnemunėje ir Žemaitijoje. Iki XX a. vid. jomis, greta kitokio apavo, avėta Žemaitijoje. Aukštaičiai negalėjo pasigirti tokiu medinės avalynės populiarumu ir gausa. Tačiau prieš porą šimtų metų mėgstamiausias apavas Molėtuose buvo iš beržo ar juodalksnio išskaptuotos lengvos klumpės.
Lietuviškasis žodis “klumpės” ne be reikalo siejamas su olandišku žodžiu “klompen”. Manoma, kad jos iš netolimų Nyderlandų į Lietuvą atkeliavo per Šventąją ar Palangą. Nors patys žemaičiai turi ir kitokią versiją. Jie teigia, kad prie klumpių atsiradimo daug prisidėjo meninės prigimties ir šviesaus proto kunigaikštis Irinėjus Oginskis. Pasakojama, kad jis specialiai iš Austrijos atsivežė klumpių meistrą, kuris išmokė vietinius gyventojus klumpdirbystės amato. Spėjama, kad patyręs žemaitis klumpdirbys per dieną padarydavo apie dešimt, o kartais ir daugiau medinio apavo porų.
Šiandien jos – tautinio kostiumo dalis ir su jomis šokamas lietuvių liaudies šokis „Klumpakojis”.
ĮDOMYBĖS
* Įvairūs istorijos šaltiniai teigia, kad XII a. klumpės vadintos galijokijomis (Galliochios). Tuomet jos teturėjo medinį padą ir jį prilaikančius dirželius. Tokią apsauginę avalynę ypač vertino Europos miestų gyventojai, nes odinis apavas gana greitai susidėvėdavo nuo kieto akmens grindinio. Viduramžiais šios klumpės tapo prieinamos ir vargingiesiems. Neturėdami kitos avalynės, jie apsaugines klumpes dėvėjo it batus, juos prisitvirtindami prie basos pėdos.
* Šiandien gerai pažįstamas klumpes XIII a. II pusėje pirmieji sau išsiskaptavo olandai. Seniausios klumpės rastos 1250 m. Amsterdame, Šiaurės Olandijoje, ir 1271 m. Roterdame, Pietų Olandijoje. XVI a. ši vien tik iš medžio pagaminta avalynė labai išpopuliarėjo visoje šalyje ir už jos ribų.
* Nyderlanduose klumpės buvo itin svarbus apavas. Ant šios medinės avalynės paviršiaus klumpdirbiai dažais užrašydavo ilgesniam laikui išplaukiančių žvejų ir jūreivių vardus.
* Prieš kelis šimtus metų klumpes Olandijoje dėvėjo tik turtingieji. Vėliau, kai klumpės tapo prieinamos daugumai, sparčiai keitėsi jų išvaizda. Klumpės išduodavo, iš kur žmogus atvykęs ir kokiu tikslu. Mat kiekviena proga derėjo avėti skirtingą medinį apavą: kasdieninį, šventinį, vestuvinį ir sekmadienio.
Dokumentinis filmas „Albumai iš Vaitkuškio“ - kino seansas rugsėjo 10 dieną
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečiame į lenkų režisieriaus Andrzejaus Ciecierskio dokumentinio filmo „Albumai iš Vaitkuškio“ pristatymą.
Filmo pristatymas ir susitikimas su režisieriumi.
Dokumentinės apybraižos herojumi autorius pasirinko grafą Stanislovą Kazimierą Kosakovskį (1837–1905). Keletą mėnesių profesionalus dokumentalistas kruopščiai rinko medžiagą apie iškilią grafo asmenybę muziejuose, archyvuose, bibliotekose. Su filmavimo grupe lankėsi Vaitkuškyje, Ukmergėje, Kaune, Vilniuje – vietose, kurios susijusios su S. K. Kosakovskiu.
FILMAS LENKŲ KALBA SU LIETUVIŠKAIS SUBTITRAIS.
Kinematografinėmis raiškos priemonėmis Andrzejus Ciecierskis subtiliai „nutapė“ XIX–XX amžių sandūroje Lietuvos ir Lenkijos teritorijose gyvenusio, dirbusio ir kūrusio lenkų aristokrato, europiečio iš prigimties, lietuvių dvarininko, aistringo fotomeno mėgėjo ir kūrėjo, tyrinėtojo, kolekcininko, visuomenininko, kultūrininko, meno mecenato Stanislovo Kazimiero Kosakovskio portretą.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi 65 iš 67 Lietuvoje išlikusių Vaitkuškio dvaro albumų, per 300 pavienių fotografijų, 54 knygos.
Dokumentinio filmo „Albumai iš Vaitkuškio“ premjera Kaune planuota daug anksčiau, tačiau užsitęsusi pandemija pakoregavo planus. Pirmą kartą filmas parodytas Lenkijos televizijos žiūrovams 2021 m. balandžio 5 d. per TVP3 Gdańsk.
Režisierius Andrzejus Ciecierskis (g. 1964) kuria dokumentines apybraižas, rengia reportažus įvairiomis temomis. Pasak autoriaus, kiekviename filme svarbiausias yra žmogus, jo lemtis, gyvenimo pasirinkimai ir vertybės, kuriomis vadovaujasi ir pristato save. Gdanske, Pomeranijoje yra daug žmonių, prieš karą gyvenusių Vilniaus krašte. Tad neatsitiktinai į režisieriaus domėjimosi lauką patenka temos, susijusios su šia teritorija. Kai 2017 m. Nacionaliniame Gdansko muziejuje A. Ciecierskis stebėjo nuostabias Stanislovo Filiberto Fleury fotografijas, jam kilo mintis sukurti filmą apie šį garsų fotografą. Galima teigti, kad būtent tada prasidėjo Andrzejaus šaunusis nuotykis su Vilniumi ir Lietuva. Vėliau buvo sukurtas filmas apie Vilniaus fotografų porą Boleslavą ir Edmundą Zdanauskus, o dabar pristatoma apybraiža apie fotografija susižavėjusį grafą S. K. Kosakovskį. Į kiekvieną klausimą, kaip gimė mintis sukurti šį ir kitus filmus, režisierius turi vieną ir tą patį atsakymą – inspiruoja pokalbiai su žmonėmis, įsiklausymas į tai, ką jie nori pasakyti. Tokiu būdu Lietuvoje kuriant vieną filmą, pokalbių metu gimsta kito filmo idėja. Režisierius pabrėžia, kad Lietuva ir Vilniaus kraštas joje suteikia peno mūsų bendros istorijos temų plėtotei. Andrzejus Ciecierskis prisipažįsta, kad kuo daugiau jam tenka pažinti Lietuvos krašto grožį ir svetingus žmones, tuo labiau jis pamilsta šią šalį. Režisierius nekantriai laukia susitikimo su Lietuvos žiūrovais, žmonėmis iš tų vietų, su kuriomis buvo susijusi Kosakovskių šeima ir tikisi jų palankaus įvertinimo.
Filmas bus demonstruojamas lenkų kalba su lietuviškais subtitrais.
Filmo partneris: Lenkijos institutas Vilniuje
(tekstas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | ciurlionis.lt)
Muziejų kelio programa Užugiryje - rugsėjo 23 d.
Rugsėjo 23 d. (ketvirtadienis)
12.00. Popietė-ekskursija „Įamžinta istorinė atmintis Užugirio parke“.
Renginys nemokamas.
Organizatorius: Ukmergės kraštotyros muziejus, Kęstučio a. 9, Ukmergė, tel. (8 340) 63 957.
Susitikime Prezidento Antano Smetonos (Užugirio) dvaro parke (Dvaro g. 3, Užulėnio k., Ukmergės r.). Koordinatės 55.425369, 24.563894.
Visa programa Aukštaitijos regione: https://muziejukelias.lt/naujienos/muzieju-kelias-2021-m-aukstaitijoje
