EKSPONATŲ ISTORIJOS – Skulptūra „Šv. Antanas Paduvietis“. 1860 m.
Skulptūra „Šv. Antanas Paduvietis“. 1860 m. Aut. M. Vyšniauskas. Gauta 1959 m.
Medis, drožyba, polichromija. Aukštis – 31 cm.
UkKM 1475
D-159
Antanas Paduvietis, kurio tikrasis vardas Ferdinandas – Bažnyčios mokytojas, pamokslininkas, misionierius (1195–1231). Šventasis (1232 m., šventė – birželio 13 d., Lietuvoje vadinama Antaninėmis).
Gimęs turtingoje ir kilmingoje šeimoje Lisabonoje. 1210 m. Ferdinandas įstojo į šv. Augustino kanauninkų vienuolyną. Vėliau pranciškonas, Pranciškaus Asyžiečio mokinys ir sekėjas. Kovojo už vieningą Bažnyčią, priešinosi naujiems Biblijos aiškinimams.
Atributai – kūdikėlis Jėzus, rankoje laikoma liepsnojanti širdis ar liepsna, knyga, žydintis ar žaliuojantis kryžius, monstrancija, lelija.
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Ukmergės krašto senoji medinė liaudies skulptūra
Šventųjų skulptūrėlės – labiausiai brangintina tradicinės liaudies skulptūros dalis. „Šventųjų buvimas namų aplinkoje, kaimo erdvėje tarsi priartindavo Dievą prie žmogaus.“
Žmonės tikėjo šventųjų ginamąja ir saugojamąja galia, laukė jų užtarimo ir globos. Tad ir prašydavo meistrų vienokia ar kitokia proga išdrožti pasirinktą šventąjį, padaryti jam skirtą koplytstulpį, kryžių, stogastulpį.
Tradicinės liaudies skulptūros prototipai – bažnytinis menas, maldaknygių iliustracijos, šventi paveikslėliai. Siužetų šaltiniai – pamokslai, šventųjų gyvenimo aprašymai, liaudies giesmės. Iš liepos, rečiau – ąžuolo skulptūras droždavo savamoksliai drožėjai – dievdirbiai. Skulptūros dažniausiai būdavo polichrominės, ryškių, kontrastingų spalvų, joms būdinga masių pusiausvyra, lakoniškos apibendrintos formos. Tradicinėje liaudies dailėje vyrauja Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos, šventųjų statulėlės.
Polichrominės arba nedažytos skulptūrėlės pagal aukštaitišką tradiciją Ukmergės apylinkėse buvo drožiamos gana aukštiems vienaaukščiams arba dviaukščiams (retais atvejais triaukščiams) stogastulpiams, kurie buvo statomi bažnyčių šventoriuose, miesto aikštėse, sodybose. Mėgstami vaizduoti šventieji: šv. Agota, šv. Florijonas, šv. Augustinas, šv. Barbora, šv. Jonas Nepomukas, šv. Petras, šv. Kazimieras, šv. Kristoforas, šv. Stanislovas, šv. Ona, šv. Antanas bei Jėzus Nazarietis, Marija, arkangelas Mykolas ar Nukryžiuotasis. Šventųjų figūros gana statiškos, pailgesnės nei žemaičių, veidai išsiskiria išreikšta vidine dažnai skausminga nuotaika.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomos XIX a. pab. – XX a. pr. medžio skulptūrėlės. Tai žinomų ir nežinomų autorių iš Ukmergės apylinkių kūriniai.
Žymiausi Ukmergės krašto dievdirbiai: Kazimieras Katinas (1836-1913), Mykolas Vyšniauskas (1856-1918), Juozas Zapalskis (1868-1949), Jonas Šepetys (1858–1932), Ignas Radzevičius (1871-1931), Karolis Virbalas (1870-1940), Bernardas Gezevičius (1835-~1910), Kazys Gezevičius (sūnus) (1870-1930).
Reikia džiaugtis ir didžiuotis, kad ir šiandieną turime ukmergiškių medžio drožėjų, kurie tęsia buvusių meistrų tradicijas – tai Lietuvoje žinomi kūrėjai Rimantas Zinkevičius ir Valentinas Butkus.
Daugiau skaitykite čia:
https://ukmergesmuziejus.lt/ukmerges-krasto-medzio-drozejai-ir-dievdirbiai/
https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/jezaus-nazariecio-ir-jono-nepomuko-sergstimi/
https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-liaudies-skulptura/
EKSPONATŲ ISTORIJOS – Lietuvos pašto ženklas skirtas Lietuvos nepriklausomybės dienai. 1994 m.
Vokas su Lietuvos pašto ženklu. Pašto ženklas skirtas Lietuvos nepriklausomybės dienai. 1994 m. Gauta 2021 m.
Popierius. Pašto ženklas – 4,5x2,6 cm, vokas – 11,5x16,2 cm.
Nepriklausomybės dienai 1994.02.16 serijoje išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas „Valstybės prezidentas Antanas Smetona“. Dail. Jokūbas Zovė. Tiražas: 500.000 vnt.
UkKM 25168
R-7994
Lietuvos nepriklausomybės akto kopija su dėklu. Gauta 2021 m.
Spaudos popierius, daugiasluoksnis kartonas, plastikas. Dokumentas – 42x51,8 cm, dėklo ilgis – 54,5 cm.
Lietuvos nepriklausomybės aktas, kopija – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui. Parašyta lietuvių ir vokiečių kalbomis.
UkKM 25167/1-2
R-7993/1-2
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Vasario 16-oji – išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Dokumentas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms. Į tarptautinį gyvenimą Aktas įtrauktas 1918 m. vasario 20 d, kai buvo perskaitytas Vokietijos Reichstage.
Vasario 16 Aktas, parašytas lietuvių ir vokiečių kalbomis, buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji g. 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkavusio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, K. S. Šaulys, J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis ir J. Vileišis.
Buvo pasirašyti du lygiaverčiai Vasario 16 Akto egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles.
Prasidėjo kova dėl Nepriklausomybės Akto įgyvendinimo, paskelbtos valstybės kūrimo.
Vasario 16 Akto įgyvendinimą lėmė palanki tarptautinė padėtis – Rusijos imperijos suirimas, aiškėjantis Vokietijos pralaimėjimas kare, tautų teisės į valstybingumą visuotinis pripažinimas. 1918 rudenį Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, spalio 5 d. Reichstagas pripažino tautų apsisprendimo teisę ir spalio 20 d. Lietuvai buvo leista sudaryti vyriausybę, pereita nuo nepriklausomybės deklaravimo prie jos įgyvendinimo. 1920 metais Steigiamasis Seimas nustatė valstybės valdymo formą – demokratinė respublika.
1919–40 metais Nepriklausomybės Akto priėmimo diena minėta kaip valstybinė šventė. Vasario 16 Aktas tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu. Okupacijų metais toliau švęsta išeivijoje, Lietuvoje minėta slapta, tą dieną nelegaliai keltos Lietuvos vėliavos. 1989 m. vasario 16 d. Kaune sušauktoje Sąjūdžio Seimo sesijoje priimtoje deklaracijoje nurodytas Nepriklausomos Lietuvos siekis.
Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta, kad vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Daugiau skaitykite čia:
https://www.vle.lt/straipsnis/vasario-16-aktas/
https://ukmergesmuziejus.lt/virtuali-paroda-vasario-16-oji-tarpukario-spaudoje/
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&p_k=1
EKSPONATŲ ISTORIJOS – Mamuto ilties fragmentas 13–12 tūkst. m. pr. Kr.
Mamuto ilties fragmentas su apdirbimo žymėmis.
Mamutas – dramblinių šeimos iškastinis žinduolis. Kūnas 2,5–3,5 m aukščio, iki 7 t masės, kresnas, apaugęs ilgais tankiais plaukais. Rudas. Kojos ir uodega trumpesnės negu dabartinių dramblių, iltys labiau išlinkusios. Gyveno arktinėse stepėse ir tundroje. Mito žolėmis, krūmokšniais, kuriuos žiemą pasiekdavo iltimis. Mamutus maistui intensyviai medžiojo akmens amžiaus žmonės, tą liudija mamutų kaulų radiniai ir piešiniai. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje mamutai gyveno nuo 74–24 tūkst. m. pr. Kr. Tačiau dalis mokslininkų, remdamiesi geologiniais duomenimis, teigia, kad mamutai Lietuvos teritorijoje galėjo gyventi prieš 13–12 tūkst. m. pr. Kr. Visuotinai sutinkama, kad mamutai Lietuvos teritorijoje išnyko prieš čia apsigyvenant pirmiesiems žmonėms.
ĮDOMESNI FAKTAI:
Lietuvoje geriausiai išsilaikę mamuto griaučiai rasti 1957 m. Vilniuje, Neries slėnio terasoje.
Iš mamuto ilties išdrožta "Brassempouy Ledi", rasta 1894 m. Prancūzijos pietvakariuose, yra vienas seniausių (apie 25 tūkst. metų senumo) žmogaus veido pavaizdavimų.
Lietuvos teritorijoje tirpstant ledynams, vanduo išplovė mamutų kapavietes, tačiau mamutų kaulų randama retai ir dažniausiai jie būna pavieniai.
Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės - dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir kt..
Mamutai dar vaikščiojo žemės paviršiumi, atokioje Arkties saloje, kai buvo statoma Didžioji Gizos piramidė (pastatyta 2580 m. pr. Kr.).
2012 m. juvelyras Sigitas Virpilaitis sukūrė juvelyrinių kūrinių kolekciją "Mamuto kaulas ir perlas", naudodamas dovanų gautą - mamuto ilties dalį.
