EKSPONATŲ ISTORIJOS – Laikraštis „Aistuva“. Nr. 6 (25). 1990-03-22
Laikraštis „Aistuva“. 1990.03.22, Nr. 6 (25). Leidėjas LPS Ukmergės apskrities taryba. Gauta 2021 m.
Redaktorių kolegija: Paulius Skuodis, Saulius Skiudulas, Julius Zareckas, Arvydas Pėšina.
Laikraštinis popierius, poligrafiniai dažai, spauda. 29,5x20,5 cm.
UkKM 25067
R-7943
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
Kodėl „Aistuva“?
Ypatingą vaidmenį lietuvių tautos nacionalinio išsivadavimo judėjime atliko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė 1988 m. birželio 3 d. ir tapo visos tautos remiamu judėjimu, su kuriuo sieta Nepriklausomybės atkūrimo viltis.
Sąjūdis užėmė savarankišką politinę poziciją ir 1989 m. vasario 16 d. Kaune priėmė LPS Seimo deklaraciją, kuria viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.
Galima teigti, kad Nepriklausomybės atkūrimą lėmė 1990 m. vasario 24 d. įvykę rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Per 50 metų tai buvo pirmieji tikrai laisvi ir demokratiniai rinkimai, kuriuos triuškinama balsų persvara laimėjo Sąjūdis, jo iškeltų arba remiamų kandidatų programose buvo įrašytas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Šis tikslas pasiektas 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiajai Tarybai priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Šis dokumentas valstybei reiškė kur kas daugiau nei tik akto pasirašymą, jis žymėjo naują pradžią, naują kelią į demokratiją, į laisvę. Ta laisvė vienijo žmones, įkvėpė naujam etapui, kuriame neliko vietos karui, priespaudai ir įvairioms negandoms.
Kasmet Kovo 11-oji primena mums, kokią didelę dovaną esame gavę – laisvę. Esame laisvi kalbėti ir rašyti lietuviškai, laisvai reikšti savo mintis, norus, jausmus ir emocijas, džiaugtis, palaikyti vieni kitus, mylėti ir didžiuotis savo šalimi.
Ukmergėje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė 1988 m. rugsėjo 27 dieną. Netrukus, 1988 m. lapkričio 12 d., Ukmergėje virš tuometinių Kultūros rūmų suplazdėjo Tautinė trispalvė. Iškilmėse dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Tuo laikotarpiu organizuotos įvairios akcijos, mitingai, rinkimai, ir kiti renginiai skleidžiantys Lietuvos Nepriklausomybės idėjas.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Ukmergės rajono taryba 1989 m. kovo 16 d. įsteigė laikraštį ,,Aistuva“, kurį leido iki 1994 m. Tiražas 1989 m. – 2200 egz., 1994 m. – 1000 egz.
Kodėl „Aistuva“?
Redaktorių kolegijos atsakymas:
„J. Šapoka straipsnyje „Lietuva iki Vytauto“ rašo: „Iš senovės rašytojų pirmasis aiškiai suminėjęs lietuvių giminės tautų gyvenamus kraštus yra I-ojo amžiaus galo Romos istorikas Tacitas. Pasak jo, čia tada gyvenę „aisčių tautos“ (Aestiorum gentes).“ J. Šapoka toliau mini gotų istoriką Jornandį (IV a.), ostgotų karalių D. Teodoriką ir jo sekretorių Cassiodorus (V a.), anglų karalių D. Alfredą (871–901), jūrininką keliautoją Wulfistaną, vienaip ar kitaip paminėjusius aisčius. (...) „Aesti“ esąs etnografinis ar geografinis vardas. (…) Aisčius sudariusios šios tautos (gentys): prūsų, kuršių, latvių (žiemgalių, latgalių, sėlių), jotvingių, galindų. Tarp tų visų tautų, pačiame centre gyvena lietuvių–aukštaičių ir žemaičių.
Tad mes – Lietuvos centre gyveną aisčių palikuonys. Teatgimsta istorijos tiesa, tegyvena istoriniai vardai!“ („Aistuva“ 1989.03.30, Nr. 2)
Daugiau skaitykite čia:
https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/kovo-11-osios-aktas-nepriklausomybes-sviesoje-lvna/exh-121/lietuvos-persitvarkymo-sajudis-ir-lietuvos-nepriklausomybes-atkurimo-parengiamieji-darbai/case-625#slide1
https://www.archyvai.lt/lt/parodos_lvna/kovo-11-oji-w5w2.html
https://www.vle.lt/straipsnis/kovo-11-aktas/
https://www.youtube.com/watch?v=CPsjAaw1ppc
http://www.grazitumano.lt/w/index.php?title=Specialus:Search&ns0=1&redirs=1&search=Ukmerg%C4%97s+persitvarkymo+s%C4%85j%C5%ABdis&limit=500&offset=0
EKSPONATŲ ISTORIJOS – Lietuvos pašto ženklas skirtas Lietuvos nepriklausomybės dienai. 1994 m.
Vokas su Lietuvos pašto ženklu. Pašto ženklas skirtas Lietuvos nepriklausomybės dienai. 1994 m. Gauta 2021 m.
Popierius. Pašto ženklas – 4,5x2,6 cm, vokas – 11,5x16,2 cm.
Nepriklausomybės dienai 1994.02.16 serijoje išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas „Valstybės prezidentas Antanas Smetona“. Dail. Jokūbas Zovė. Tiražas: 500.000 vnt.
UkKM 25168
R-7994
Lietuvos nepriklausomybės akto kopija su dėklu. Gauta 2021 m.
Spaudos popierius, daugiasluoksnis kartonas, plastikas. Dokumentas – 42x51,8 cm, dėklo ilgis – 54,5 cm.
Lietuvos nepriklausomybės aktas, kopija – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui. Parašyta lietuvių ir vokiečių kalbomis.
UkKM 25167/1-2
R-7993/1-2
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena
Vasario 16-oji – išskirtinė diena mūsų tautai ir valstybei. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas. Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Dokumentas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms. Į tarptautinį gyvenimą Aktas įtrauktas 1918 m. vasario 20 d, kai buvo perskaitytas Vokietijos Reichstage.
Vasario 16 Aktas, parašytas lietuvių ir vokiečių kalbomis, buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji g. 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkavusio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Jį pasirašė: J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D. Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, K. S. Šaulys, J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis ir J. Vileišis.
Buvo pasirašyti du lygiaverčiai Vasario 16 Akto egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles.
Prasidėjo kova dėl Nepriklausomybės Akto įgyvendinimo, paskelbtos valstybės kūrimo.
Vasario 16 Akto įgyvendinimą lėmė palanki tarptautinė padėtis – Rusijos imperijos suirimas, aiškėjantis Vokietijos pralaimėjimas kare, tautų teisės į valstybingumą visuotinis pripažinimas. 1918 rudenį Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, spalio 5 d. Reichstagas pripažino tautų apsisprendimo teisę ir spalio 20 d. Lietuvai buvo leista sudaryti vyriausybę, pereita nuo nepriklausomybės deklaravimo prie jos įgyvendinimo. 1920 metais Steigiamasis Seimas nustatė valstybės valdymo formą – demokratinė respublika.
1919–40 metais Nepriklausomybės Akto priėmimo diena minėta kaip valstybinė šventė. Vasario 16 Aktas tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu. Okupacijų metais toliau švęsta išeivijoje, Lietuvoje minėta slapta, tą dieną nelegaliai keltos Lietuvos vėliavos. 1989 m. vasario 16 d. Kaune sušauktoje Sąjūdžio Seimo sesijoje priimtoje deklaracijoje nurodytas Nepriklausomos Lietuvos siekis.
Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta, kad vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Daugiau skaitykite čia:
https://www.vle.lt/straipsnis/vasario-16-aktas/
https://ukmergesmuziejus.lt/virtuali-paroda-vasario-16-oji-tarpukario-spaudoje/
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&p_k=1
EKSPONATŲ ISTORIJOS – Mamuto ilties fragmentas 13–12 tūkst. m. pr. Kr.
Mamuto ilties fragmentas su apdirbimo žymėmis.
Mamutas – dramblinių šeimos iškastinis žinduolis. Kūnas 2,5–3,5 m aukščio, iki 7 t masės, kresnas, apaugęs ilgais tankiais plaukais. Rudas. Kojos ir uodega trumpesnės negu dabartinių dramblių, iltys labiau išlinkusios. Gyveno arktinėse stepėse ir tundroje. Mito žolėmis, krūmokšniais, kuriuos žiemą pasiekdavo iltimis. Mamutus maistui intensyviai medžiojo akmens amžiaus žmonės, tą liudija mamutų kaulų radiniai ir piešiniai. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje mamutai gyveno nuo 74–24 tūkst. m. pr. Kr. Tačiau dalis mokslininkų, remdamiesi geologiniais duomenimis, teigia, kad mamutai Lietuvos teritorijoje galėjo gyventi prieš 13–12 tūkst. m. pr. Kr. Visuotinai sutinkama, kad mamutai Lietuvos teritorijoje išnyko prieš čia apsigyvenant pirmiesiems žmonėms.
ĮDOMESNI FAKTAI:
Lietuvoje geriausiai išsilaikę mamuto griaučiai rasti 1957 m. Vilniuje, Neries slėnio terasoje.
Iš mamuto ilties išdrožta "Brassempouy Ledi", rasta 1894 m. Prancūzijos pietvakariuose, yra vienas seniausių (apie 25 tūkst. metų senumo) žmogaus veido pavaizdavimų.
Lietuvos teritorijoje tirpstant ledynams, vanduo išplovė mamutų kapavietes, tačiau mamutų kaulų randama retai ir dažniausiai jie būna pavieniai.
Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės - dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir kt..
Mamutai dar vaikščiojo žemės paviršiumi, atokioje Arkties saloje, kai buvo statoma Didžioji Gizos piramidė (pastatyta 2580 m. pr. Kr.).
2012 m. juvelyras Sigitas Virpilaitis sukūrė juvelyrinių kūrinių kolekciją "Mamuto kaulas ir perlas", naudodamas dovanų gautą - mamuto ilties dalį.
EKSPONATŲ ISTORIJOS – atvirukas su Ukmergės arklių pašto stoties vaizdu. XX a. pr.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas su Ukmergės arklių pašto stoties vaizdu. XX a. pr.
UkKM 16343/30 R – 4930/30
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Ukmergės arklių pašto stotis
Augant pramonei ir prekybai, 1817–1860 m. daugiau dėmesio skirta plentų ir kelių tiesimui. Pirmasis Lietuvoje kietos dangos (žvyro arba skaldos) plentas, Petrapilio–Varšuvos traktas, baigtas tiesti 1830–1835 m. Kartu buvo statomos ir arklių pašto stotys. Ruože Daugpilis–Kaunas–Virbalis arklių pašto stotys buvo Zarasuose, Degučiuose, Daugailiuose, Utenoje, Laužadžiuose, Staškūniškyje, Ukmergėje, Pageležiuose, Jonavoje, Turžėnuose, Kaune, Veiveriuose, Ąžuolų Būdoje, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Virbalyje, Kalvarijoje.
Ukmergės arklių pašto stotis (dabar UAB „Vilkmergės klinika“) pastatyta 1835 m. pagal čekų kilmės Lenkijos architekto Vaclovo Ričelio (Wacław Ritchel, 1794–1872) projektą – tuomet viena puošniausių ir didžiausių Kauno gubernijos pirmosios klasės stočių. Ją sudaro tipinių klasicizmo pastatų kompleksas. Vidurinėje dalyje, lygiagrečiai su gatve, stovi pašto namas, iš galų – pagalbiniai ūkiniai pastatai. Visus pastatus jungia mūro tvora su dvejais simetriškai išdėstytais vartais. Tarp pastatų yra stačiakampis kiemas.
1835 m. pastatyti pagalbiniai pastatai – arklidės, sandėliai, gyvenamieji kambariai. Kiemo pietinėje pusėje įrengta erdvi ratinė, kurioje laikė kelionių diližanus, karietas ir furgonus. Sklype buvo ir pašto tarnautojų sodai bei daržai. Šalia pašto kelio buvo pastatyti nedideli apeivių namai. Apeiviai prižiūrėjo tvarką trakto keliuose, lygino duobes, dažė kelių ženklus, remontavo tiltus.
1836 m. visos stotys priimtos eksploatuoti. Ukmergės arklių stoties kompleksas kainavo 66 460 rub. asignacijomis. Stotyje buvo laikomi 57–77, vėliau – net 100–120 arklių.
Pašto stotys intensyviausiai buvo naudojamos iki XIX a. 9-to dešimtmečio. Tuo metu pro Ukmergę praeinantis Kauno–Daugpilio vieškelis buvo viena iš pagrindinių vakarinės Rusijos imperijos dalies transporto arterijų ir, iki nutiesiant Romnų–Jelgavos geležinkelio atkarpą, juo keliavo didžiuliai prekių ir keleivių srautai.
Arklių pašto, kaip keleivių pervežimo priemonės, reikšmė ėmė mažėti tik XIX a. pab.–XX a. pr. 1924 m. Ukmergės arklių pašto stotyje buvo 4 arkliai ir 5 vežimai. Tačiau ji jau daugiau tarnavo kaip pagalbinė miesto transporto priemonė.
ĮDOMYBĖS
* 1857 m. per Ukmergės arklių pašto stotį važiavo apie 20 tūkst. keleivių.
* Kai 1840 m. Ukrainoje buvo tiesiami nauji plentai Charkovo, Černigovo ir Poltavos generalgubernatorius prašė Vilniaus generalgubernatoriaus jam atsiųsti Ukmergės pašto stoties brėžinius, kad pagal juos galėtų įsirengti pirmos klasės pašto stotis sau.
* Iš Kauno į Peterburgą nuo 1840 m. pašto karietos-diližanai per Ukmergę važiuodavo kasdien, išskyrus trečiadienius ir sekmadienius.
* Kelionė kainavo 3 kapeikas už kiekvieną varstą (1 varstas = 1,07 km). Taip pat reikėdavo sumokėti už kėlimąsi keltais, arklių keitimą, ratų tepimą ir pan.
Daugiau informacijos ir pikantiškų įdomybių sužinosite apsilankę Ukmergės kraštotyros muziejuje.