11. B rinktinės I batalionui
11. B rinktinės I batalionui
A. Vyšniausko nuotrauka
Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 1–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.
1- asis batalionas veikė Želvos ir Molėtų valsčiuose. Jam vadovavo Juozas Petronis-Audra iš Anykščių. Batalioną sudarė dvi kuopos. Pirmosios kuopos vadas buvo Žaltys (vardas ir pavardė nežinomi), o antrosios – buvęs Molėtų policijos vachmistras Steponas Grigas-Švyturys.
J. Petronis-Audra žuvo 1947 m. rugsėjo 19 d. Šilininkų kaime J. Giedraičio sodyboje kartu su J. Stanceliu-Šalna, S. Gaideliu-Šiaudu, M. Švainickaite ir A. Daruliu-Leopardu. Apsupti MGB čekistų ir stribų susisprogdino.
10. Atminimo kryžius Didžiosios Kovos apygardos vadams
10. Atminimo kryžius Didžiosios Kovos apygardos vadams
A. Vyšniausko nuotrauka
Kryžius Didžiosios Kovos apygardos vadų atminimui.
Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.
Stanislovo Abromavičiaus, Kęstučio Kasparo ir Rūtos Trimonienės monografijoje „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“ (Kaunas, 2007) pateiktos 37 DKA vadų ir batalionų vadų biografijos. Kai susirėmimuose su čekistais ir stribais žūdavo vieni vadai, juos pakeisdavo kiti.
Lankydamasis savo įkurtame DKA partizanų parke mons. A. Svarinskas dažniausiai minėdavo partizanus Žalią Velnią, Plieną, Dieduką, Stiklą, Piliakalnį ir jų ryšininkę Indyrą. Matyt, juos pažinojo asmeniškai. Kartu su juo aplankėme Stiklo gimines. Netgi papriekaištaudavo, kad Indyros neįtraukiau į savo „Žymiausių XX amžiaus Lietuvos moterų“ (V., 2005) vardyną. Nesu istorikė ir iki galo neišmanau istorijos tyrimo metodų, moku tik dirbti su istorikų publikuotais dokumentais, tiksliau, tik apie juos paskleisti informaciją. Todėl apie Indyrą ir aš pati tik dabar daugiau sužinojau. Gerbdama mons. A. Svarinsko ir žuvusių DKA par- tizanų atminimą, jaučiu pareigą juos įtraukti į šį leidinį. Ir sustojusi prie Atminties kryžiaus juos prisiminti.
9. A rinktinės VI batalionui
9. A rinktinės VI batalionui
A. Vyšniausko nuotrauka
Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 6–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.
Įkurtas 1946 m. pavasarį. Jam vadovauti buvo paskirtas Klemensas Gurskas-Riešutas. Bataliono veikimo arealas – Rumšiškių, Petrašiūnų, Karmėlavos, Jonavos valsčiai.
K. Gurskas-Riešutas žuvo 1947 m. spalio 21 d. Karmėlavos valsčiuje, Svilonių kaime kartu su J. Simanavičiumi-Mažyliu. Palaikai išniekinti Jonavos turgavietėje, užkasti prie Neries.
1953 m. vasarį buvo suimtas paskutinis DKA A rinktinės kovotojas Jono Misiūno-Žalio Velnio 1-ojo štabo narys D. Matačiūnas-Jazminas, kilęs iš Žaslių valsčiaus Paukščių kaimo.
8. A rinktinės V batalionui
8. A rinktinės V batalionui
V. Gorio nuotrauka
Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 5–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.
Įkurtas 1946 m. pradžioje. Jo vadas – Vincas Žukauskas-Putinas.
Veikimo arealas – Vievio valsčius.
Griežto aprūpintas fiktyviais dokumentais V. Žukauskas-Putinas buvo apgyvendintas Vilniuje, įdarbintas. 1947 m. gruodžio 1 d. suimtas ir nuteistas 25 metams. Kalėjo Norilske.
7. A rinktinės IV batalionui
7. A rinktinės IV batalionui
V. Gorio nuotrauka
Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 4–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.
4- ojo Semeliškių bataliono vadas – A. Galinis-Juodoji Kaukė. Vei- kė Aukštadvario ir Trakų valsčiuose (iki Kaukinės miško). Žiežmarių valsčiuje veikė I. Nasutavičiaus-Bondaro, Česonio-Perkūno, P. Kabaros-Koto, M. Savicko ir kitų būrių partizanai.
Antanas Galinis-Juodoji Kaukė žuvo 1945 m. liepos 1 d. Jagėlonių miške.
Ignas Nasutavičius-Miglinas (Bondaris, Bondaras) žuvo 1945 m. spalio 20 d. Semeliškių valsčiaus miško slėptuvėje tarp Peliūnų ir Stačiūnų kaimų kartu su Koto būrio 7 partizanais, išduoti vidinio agento Romano. Išniekinti Semeliškėse, užkasti prie Trakų apkasuose.
Motiejus Česonis-Perkūnas žuvo 1945 m. gegužės 28 d. Jagėlonių miške.
Petras Kabaras-Kotas žuvo kartu su broliu Stasiu 1945 m. spalio 20 d. Mykolas Savickas-Laukys 1945 m. rugpjūčio 15 d., tremiant iš Zabaraukos kaimo partizanų šeimas, buvo NKVD užverbuotas.
Nuo 1946 m. 4-ajam batalionui vadovavo Zigmas Dzventlauskas-Liepsna. Jo veikimo arealas – Semeliškių, Aukštadvario, Trakų ir Onuškio valsčiai.
Zigmas Dzeventlauskas-Lieptas, išduotas MGB agento Butkaus, suimtas 1946 m. balandžio 11 d. Nuteistas kalėjo Vorkutoje, Magadane, Chabarovsko krašte. Žuvo lageryje.
6. A rinktinės III batalionui
6. A rinktinės III batalionui
V. Gorio nuotrauka
Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 3–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.
3- iajam Žiežmarių batalionui vadovavo Z. Kacevičius-Genijus. Į bataliono sudėtį įėjo S. Stankevičiaus-Balandžio, M. Kuzinevičiaus-Serbento, K. Paškevičiaus-Don Žuano ir pagalbinis J. Lisausko-Erelio partizanų būriai.
Zigmas Kacevičius-Genius (Genijus, Genys) žuvo 1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių mūšyje. Palaikai išniekinti Vievyje, užkasti už kapų pelkėje.
Stasys Stankevičius-Balandis žuvo 1946 m. Kalukiškių miške. Mykolas Kuzinevičius-Serbentas žuvo 1946 m. rugsėjo 22 d. Naujosios Slabados kaime kartu su bendražygiais P. Taletavičiumi-Klajūnu. Palaikai išniekinti Žiežmariuose. 1991 m. su Laisvės kovotojams derama pagarba perlaidotas Kaišiadorių kapinėse.
Kazimieras Paškevičius (Poškus)-Don Žuanas žuvo 1947 m. vasario 4 d. Krasnasėlio kaime kartu su Ramantausku-Automatu. Užkasti Žiežmarių žydų kapinėse 1991 m. su Laisvės kovotojams derama pagarba perlaidoti Kaišiadoryse. Šeima ištremta. Tėvai ir mirė Sibire.
Jonas Lisauskas-Erelis 1944 m. lapkritį perėjo į B rinktinę, Dobilo būrį. Žuvo 1946 m. birželio 15 d. Darvydų miške prie Leščiūnų kaimo kartu su V. Morkūnu-Šarūnu ir S. Jakučiūnu-Jėga. Palaikai išniekinti Gelvonuose, užkasti prie kapinių.
Nuo 1946 m. pradžios batalionui vadovavo Antanas Praškevičius-Narsuolis. Bataliono veikimo arealas – Žiežmarių ir Kruonio valsčiai.
Antanas Praškevičius-Narsuolis žuvo 1948 m. rugpjūčio 15 d. Pavuolio kaimo miške kartu su J. Čepulioniu-Sakalu ir broliu Kaziu-Lokiu. Palaikai užkasti nužudymo vietoje. Tą pačią dieną MGB smogikai išžudė J. Černiausko-Vaidoto vadovaujamo būrio 8 partizanus ir jų rėmėjus Pažaislio valsčiuje, Grikšelių sodyboje. Palaikai užkasti Gastilionių palaukėje. Žudynių planą parengė MGB agentas A. Zaskevičius-Bagdonas.